Basf 23 01 02 Basf 2023 01 02 m1 +Rovaltra 2023 02 02
Renginiai
Valdžios burtažodžiai: tvarumas, žaliasis kursas, biologinė įvairovė

Babtai (Kauno r.). Kad valdžia kalbėdama apie žemės ūkį daugiausia dėmesio skiria tvarumui, kuriam pasiekti sukurti reglamentai galimai taps dar viena problema ūkininkams, kalbėta Lietuvos ūkininkų sąjungos rengtoje konferencijoje „Lietuvos žemdirbių atstovavimo tarptautinėse organizacijose apžvalga“.

Dalyvauti ES žemės ūkio organizacijų veikloje svarbu

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) patarėjos žemės ūkio politikos klausimais Jovitos Motiejūnienės teigimu, Europos Sąjungos organizacijose („Copa-Cogeca, „Geopa-Copa“) pastaruoju metu aktualiausios šios temos: bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP), Ukraina, energetikos ir trąšų krizės, žaliasis kursas, naudojamų augalų apsaugos produktų mažinimas, prisitaikymas prie iššūkių, stambieji plėšrūnai, dėl kurių dar neseniai Europos Parlamentas parengė rezoliuciją.

Bioversija 23 01 16

„Žemės ūkio komisaras Januszʼas Wojciechowskiʼs (Janušas Voicechovskis) yra sakęs, kad BŽŪP reikia skirti daugiau pinigų, nes dabartinių BŽŪP priemonių krizei suvaldyti neužtenka“, – apie žemės ūkio komisaro požiūrį į dabartinę BŽŪP atskleidė J. Motiejūnienė.

Žemės ūkio kooperacijų asociacijos vadovo Dainiaus Kižausko teigimu, dalyvauti tokių organizacijų veikloje svarbu vien dėl to, kad atsiranda galimybė papasakoti apie kylančius išbandymus.

„Jeigu tokiose ES organizacijose, kaip „Copa-Cogeca“, nebūtų Lietuvos atstovų, negalėtume pasisakyti“, – sakė D. Kižauskas. Jis taip pat pabrėžė kooperacijų naudą – ūkininkai, kurie jungiasi į kooperatyvus, lengviau pasiekia išsikeltus tikslus.  

Organizacijai „Copa-Cogeca“ gerų žodžių negailėjo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas, pasak kurio, ji apie kiekvieną aspektą pateikia savo nuomonę ir poziciją, o tai ypač svarbu, nes su žemės ūkiu susijusios informacijos srautai labai dideli.

LŽŪBA prezidentas rėžė tiesiai – žemės ūkį supa teisės aktų ir BŽŪP kilpa, omenyje turėdamas Gamtos atkūrimo, Tvaraus pesticidų naudojimo, Tvarios ES maisto sistemos ir kt. reglamentus, įskaitant neseniai pasirodžiusį reglamentą dėl ES anglies dioksido absorbavimo sertifikavimo taisyklių.

„Būkime vieningi, nes priešas bendras – jis ateis kartu su gamtos atkūrimu“, – ragino E. Pranauskas.

Valdžia turi prisiimti atsakomybę

Konferencijoje dalyvavusi Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė Zita Varanavičienė valdžią palygino su vandeniniais čiuožikais. Esą valdžia, kaip ir jie, tik čiuožia paviršiumi, bet į detales nesigilina. „Ji vis kartoja savo burtažodžius: žaliasis kursas, tvarumas, biologinė įvairovė“, – sakė LAAA direktorė.

Pasak jos, didžiausias teršėjas – tikrai ne žemės ūkis, o pramonė, bet apie tai niekas nekalba. „Reikia apie tai komunikuoti – kol tylite, kiti kalba ir juodina žemdirbius“, – pridūrė Z. Varanavičienė.

VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) kanclerės Astridos Miceikienės teigimu, Lietuvos CO2 emisijos sudaro tik 0,04 proc. visų pasaulio emisijų.

„ES nori tapti ekologišku ir tvariu žemynu, bet taip pat turi žinoti, kas vyksta už ES sienų, kitaip nepasieks jokių rezultatų. Juk produktai, užauginti šalyse, kuriose nėra griežtų tvarumo reikalavimų, gali pasiekti bet kurią valstybę narę“, – pabrėžė VDU ŽŪA kanclerė.

LŪS pirmininko Raimundo Juknevičiaus manymu, valdžia svyruoja tai į kairiąją, tai į dešiniąją pusę, o tai nėra gerai, nes sunku numatyti, kokius sprendimus priims ateityje.

„Dabar nusirito žalioji banga, bet gali būti, kad paskui valdžia pakryps į kitą pusę. Ir tuomet ūkininkams kils  naujų problemų. Ačiū Dievui, baigėsi Strateginio plano kūrimo laikotarpis. Tai reiškia, kad politikai jau pradeda galvoti apie tai, ką sukūrė ir iki ko mus privedė. Jie turės atsakyti, jei mums nepavyks įgyvendinti jų sukurtos politikos“, – teigė LŪS pirmininkas.

Konferencijoje jis taip pat iškėlė klausimą – kada Lietuvos žemės ūkis pasieks dugną, nuo kurio atsispyręs vėl ims stiebtis į viršų. Nors tikslių atsakymų nebuvo, vis dėlto tikimasi, kad kiti metai žemės ūkiui bus geresni.

Ką sako ūkininkai?

Anykščių r. ūkininkų sąjungos pirmininkas, avių augintojas Žilvinas Augustinavičius teigiamai vertina naująsias technologijas, skaitmenizaciją, tačiau, jo teigimu, auginant avis ne visada įmanoma pasitelkti šias priemones, nes kiekvieną gyvulį reikia pačiam apžiūrėti – joks robotas to nepakeis.

„Kainos pakilusios, bet pardavimai tiek nepadidėjo. Be to, gerokai pabrango pašarai, energijos ištekliai. Kitur avininkystė dažniausiai plėtojama ten, kur neįmanoma kita žemės ūkio veikla, o Lietuvoje dauguma augintojų patys ruošia pašarus“, – aiškino Ž. Augustinavičius ir pridūrė, kad pagal avių skaičių ir pardavimusmūsų šalis – mažiau nei lašas jūroje, todėl Lietuvos avių augintojai ES organizacijose sąlygų diktuoti negali.

Apie tai, kad Lietuvos pirkėjai dažnai pirmenybę teikia kainai, o ne kokybei ir ekologijai, kalbėjo LŪS Šilalės skyriaus narys, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos tarybos narys Andrius Baublys, kuris stengiasi savo klientams paaiškinti, kodėl jo parduodama mėsa brangesnė.

„Paaiškiname pirkėjams, kad kitur galbūt kaina ir patrauklesnė, bet greičiausiai gyvuliai, kurių mėsa pardavinėjama, visko pripumpuojami. Iš Amerikos į Europą vežama buivoliena, kuri dažnu atveju saugyklose ar šaldytuvuose prastovi metus ar ilgiau. Todėl ir kainuoja pigiau“, – aiškino A. Baublys.

Pagalbos Ukrainai mastai – įspūdingi

Per konferenciją laiko skirta ir Ukrainai skirtos pagalbos apžvalgai. Pasak R. Juknevičiaus, pirmąją dieną į LŪS sąskaitą, skirtą Ukrainos pagalbai, suaukota 13,5 tūkst. Eur, o kovo 1 d. – daugiau nei 53 tūkst. eurų.

„Tokie aukojimo mastai leido mums greičiausiai iš visų surinkti krovinį ir pirmiesiems pristatyti jį ukrainiečiams. Paramos labai reikėjo kariaujantiesiems fronte, ji pasiekė tuos taškus, kur buvo sunku garantuoti miesto tiekimą“, – trumpai situaciją apžvelgė LŪS pirmininkas.

Iš viso suaukota 149 tūkst. eurų. Maisto išvežta už 156 tūkst. Eur, nepriskaičiuojant paaukoto maisto. Bendra suma, R. Juknevičiaus teigimu, galimai artėjo prie 500 tūkst. eurų.

Iš viso ukrainiečius pasiekė 5 vilkikai (kroviniai po 24 t) ir 2 autobusiukai (kroviniai po 3 t) Lietuvos žemdirbių paramos.

„Žemės ūkiui reikia tokių herojų ir lyderių, kurie per 5 dienas karo sąlygomis į Ukrainą nuveža maisto. Esame kuklūs, bet tikriausiai kuklumas mums teikia stiprybės“, – pasididžiavimo ūkininkų bendruomene neslėpė premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas žemės ūkio klausimais Ignas Jankauskas.

Autorius: Eulalija Jonuškienė
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Kaip jūsų ūkį paveikė 2022-ųjų infliacija?
Visos apklausos