Kaunas. Europos Komisija (EK) kiekvienai šaliai narei pateikė pesticidų mažinimo tikslą. Lietuvos rodiklis – 53 procentai. Anot Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorės Zitos Varanavičienės, tai lėmė absurdiška apskaičiavimo metodika.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) teigimu, pesticidų mažinimo tikslui apskaičiuoti siūloma naudoti įvairius kriterijus, tačiau jų visuma neparodo tikrosios situacijos valstybėse narėse.

„Neatsižvelgiama į skirtumus pagal realiai sunaudojamą veikliosios medžiagos kiekį vienam žemės ūkio naudmenų hektarui. Šis rodiklis, o ne išvestiniai skaičiai, turėtų būti esminis nustatant nacionalinius įsipareigojimus, jei norime tikrai sumažinti naudojamų augalų apsaugos produktų (AAP) kiekį“, – portalui manoūkis.lt teigė ŽŪM.

Būtina derėtis

Z. Varanavičienė patikino, kad EK pateiktas rodiklis – tik pasiūlymas, dėl kurio privalu derėtis ir paplušėti iš peties. Vis dėlto, jei jis nuguls patvirtintame reglamente, tada taps privalomas.

Anot ŽŪM, Ministerija pateiktą 53 proc. mažinimo tikslą vertina neigiamai, su juo nesutinka ir tai pranešė EK.

„Reglamentas dar nepriimtas, vyksta diskusijos darbo grupėse. Siekiame, kad būtų įvertinti Lietuvos ir kitų valstybių narių pasiūlymai dėl AAP naudojimo mažinimo dydžių apskaičiavimo metodikos ir tikslai būtų nustatyti įvertinus realų jų panaudojimą“, – teigia ŽŪM.

Matematinės vingrybės

LAAA direktorė pabrėžia vieną aspektą – AAP naudojami tada, kada reikia, ir tiek, kiek reikia. Tad apskritai nederėtų kalbėti apie kažkokius privalomus tikslus.

„Čia tas pats, kas siūlyti atliekamų širdies operacijų kiekį sumažinti 50 procentų. Jeigu nereikia, jų ir neatlieka. Tačiau prireikus, operuoja tiek, kiek būtina. Lygiai tas pats yra ir su AAP“, – ironizuodama palyginimą pateikė Z. Varanavičienė.

Kalbant apie EK pateiktą pesticidų mažinimo tikslą, kyla klausimas – kodėl Lietuvai siūloma naudojamų pesticidų kiekį sumažinti 53 proc., o Prancūzijai – 54 proc., nors AAP šioje valstybėje sunaudojama kone 4 kartus daugiau nei pas mus?

„Pakalbėkime ir apie į Lietuvą panašesnę valstybę – Čekiją. Ten AAP sunaudojama maždaug 1,5 kg/ha, bet jos pesticidų mažinimo tikslas yra 35 procentai. Lietuva taip skriaudžiama, nes pasirinkta klaidinga apskaičiavimo metodika“, – aiškina LAAA direktorė pridurdama, kad apskaičiuodama šį tikslą EK remiasi rizikos rodikliais, o tai yra išskaičiuotinas dydis.

„Sunaudotas kiekis dauginamas iš tam tikros veikliosios medžiagos kategorijos. Iš esmės pati metodika ydinga ir tai jau sakėme 2018 m., kai ji dar tik buvo rengiama ir tvirtinama. Kai kurios valstybės narės netgi uždraudė EK skelbti jų duomenis, nes nesutinka su tokia apskaičiavimo metodika.

Remiantis išskaičiuotinais rodikliais, gaunami didesni skaičiai. O juk sezonas sezonui nelygus, vienais metais ligos plinta, kitais ne“, – aiškina pašnekovė.

Pasak Z. Varanavičienės, pati EK pripažįsta, kad pesticidų statistikos dokumentų rengimas – sritis, kurioje reikia pasitempti.

„Tarkimės, koreguokime statistinių duomenų rinkimo reikalavimus ir tik tuomet priimkime sprendimus. EK pati pripažįsta, kad statistika netiksli, tad pagal ją nustatyti tikslus – visiška nesąmonė“, – pabrėžia pašnekovė.

Be to, Z. Varanavičienės teigimu, iš pradžių Lietuvai prognozuotas 85 proc. pesticidų mažinimo tikslas, o Estijai – 114 procentų. „Ką tai reiškia matematine prasme? Visiškai nenaudoti AAP ir ką dar daryti?“ – apie metodikos vingrybes pasakojo ji.