Kaunas. Sparčiai brangstančios dujos verčia Europos trąšų gamyklas mažinti gamybos apimtis ar net užsidaryti, o tai turės neigiamos įtakos ne tik žemės ūkiui, bet ir kitiems sektoriams.

Europos trąšų gamintojų asociacijos „Fertilizers Europe“ vadovas Jacobʼas Hansenʼas (Džeikobas Hansenas) teigė, kad dėl sparčiai kylančių dujų kainų, kurios, ekspertų nuomone, išliks aukštos bent iki metų pabaigos, gamybos tęsti neįmanoma.

Jis pridūrė, kad trąšų pramonė – kone didžiausia dujų naudotoja, o jų kaina Europoje dabar yra beveik 10 kartų didesnė, tad tęsti veiklą visu pajėgumu įmonėms nuostolinga, jos negali konkuruoti vidaus ir pasaulio rinkose.

Štai liepos pabaigoje Norvegijos trąšų įmonė „Yara“ pranešė, kad mažina trąšų gamybą ir ateityje gamybos apimtis gali tekti dar labiau apriboti. Rodos, tam atėjo metas.

Dabar „Yara“ naudoja tik 35 proc. savo amoniako gamybos pajėgumų. Neseniai bendrovė pranešė, kad amoniako gamybą sumažinus iki 35 proc. bus prarasta 3,1 mln. t metinės produkcijos. Be to, dėl rekordinių Europos dujų kainų tektų pagaminti 1,8 mln. t mažiau karbamido, 1,9 mln. t mažiau nitratų ir 300 tūkst. t mažiau NPK trąšų.

Viena didžiausių Vokietijos trąšų gamintojų SKW taip pat dėl itin aukštų dujų kainų laikinai stabdo visą azoto trąšų gamybą fabrike „Piesteritz“. Įmonės spaudos atstovo teigimu, situaciją lemia politika, kuri daro didelę įtaką rinkos sąlygoms.

Dėl tos pačios priežasties amoniako gamybą mažina ir kita Vokietijos chemijos ir biotechnologijų bendrovė – BASF.

Įmonės vadovas Martinʼas Brudermüllerʼis (Martinas Brudermuleris) pabrėžė, kad didesnės energijos sąnaudos bus perkeltos ant vartotojų pečių, tad, tikėtina, ūkininkams kitais metais trąšos atsieis gerokai brangiau.

M. Brudermüllerʼio teigimu, BASF stengsis gamtines dujas pakeisti alternatyviais energijos šaltiniais, tarkime, mazutu, ir daugiau amoniako nupirkti iš išorės tiekėjų, kad kompensuotų tiekimo trūkumus.

Lenkijoje situacija irgi nepavydėtina – trąšų gamybos įmonių grupė „Grupa Azoty“ gamybą sumažino iki 43 proc., nes buvo priversta uždaryti atskirus gamybos padalinius.

O štai mūsų šalyje veiklą laikinai sustabdė azoto trąšų gamybos įmonė „Achema“. Bent jau kol kas bendrovė skelbia, kad gamyba nevyks iki gruodžio.

Didžiosios Britanijos trąšų pramonėje taip pat netrūksta išbandymų. Didžiausia šalies trąšų gamykla „CF Fertilizers UK“ laikinai visiškai stabdo Bilinghamo gamyklos veiklą. Trąšų gamintoja „CF Industries“ jau birželį uždarė savo seserinę gamyklą Češyre, todėl Didžiosios Britanijos trąšų pramonė labai priklauso nuo užsienio tiekėjų, kad kompensuotų trūkumą.

Tai, kad trąšų gamyklos riboja veiklą arba ją stabdo, daro neigiamą įtaką ne tik ūkininkams. Gaminant trąšas kaip šalutinis produktas išsiskiria anglies dioksidas (angliarūgštė), kuris naudojamas alaus ir gaiviųjų gėrimų pramonėje, taip pat humaniškai skerdžiant gyvulius, kurie dujomis apsvaiginami.

Didžiosios Britanijos nacionalinės ūkininkų sąjungos prezidentės Minette Batters teigimu, trąšų rinka labai svarbi, norint išlaikyti ir didinti vidaus maisto gamybą.

Lenkijos alaus įmonės „Carlsberg Polska“ atstovė Beata Ptaszyńska-Jedynak teigė, kad anglies dioksidas naudojamas gaminant ne tik alų ar gaiviuosius gėrimus, bet ir sausąjį ledą, kuris yra būtinas, norint išsaugoti maistą jį transportuojant. Tad, jos teigimu, susiklosčiusi situacija kritinė kiekvienam maisto sektoriui, kuriame naudojamas anglies dioksidas.