Akademija (Kauno r.). Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) visuotiniame susirinkime nuskambėjo ir senų problemų, ir džiugesnių žinių, pavyzdžiui, dėl didėjančių išmokų už pienines karves.

Pieno gamintojų renginyje dalyvavo žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika. Ūkininkų atvyko mažiau, nei tikėtasi. Dalis aktyviųjų jau dirbo laukuose, tačiau kita dalis dažniausiai nesivargina padėti už jų interesus kovojantiems LPGA lyderiams.

LPGA prezidentas Jonas Vilionis apgailestavo dėl tokio požiūrio. Ir eilinį kartą ragino būti vieningus, nes tik vieningai kovojant už sektorių, kaip parodė ir visos Lietuvos ūkininkų protestas Vilniuje, galima pasiekti gerų permainų.

„Noriu akcentuoti, kad labiausiai mūsų Asociacijai reikia vienybės. Kiekvienas turi tai suvokti ir visi kartu bendrai dirbti dėl savo ateities bei gerovės. Šiandien šis posėdis organizuojamas dėl jūsų, kad mes visi susirinkę aptartume tolesnius darbus. Tik pieno gamintojų čia turėtų būti gerokai daugiau“, – sakė J. Vilionis, pridūręs, kad Asociacija atvira kiekvienam pieno gamintojui – ir laikančiam vieną karvę, ir turinčiam didelį ūkį.

LPGA prezidentas Jonas Vilionis ir žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas kol kas į pieno sektorių žvelgia panašiai

Gerų žinių susirinkime sulaukta iš Žemės ūkio ministerijos: didės išmokos už pienines karves, bus skiriama papildomų paramos lėšų ir suteikta galimybė bent truputį pratęsti fermos statybų užbaigimo terminus.

Nori sustabdyti pieno ūkių traukimąsi iš gamybos

Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas pranešė gerą žinią – išmokos už pienines karves bus šiek tiek didesnės. Jo teigimu, tokios politinės krypties bus laikomasi, nes pieno sektorius valstybei yra svarbus dėl apsirūpinimo maistu, eksporto ir dėl to, kad gyvuliai sukuria kelis kartus didesnę pridėtinę vertę nei kiti žemės ūkio sektoriai.

Vardydamas problemas, ministras atkreipė dėmesį į perdirbėjų išsakomus priekaištus dėl prastos kooperatyvų priduodamo pieno kokybės. „Toks buvo perdirbėjų atsakymas, kai jų paklausiau, kodėl kooperatyvai gauna mažesnę kainą už pieną. Taigi, į kokybę reikia investuoti, norintiems tai daryti bus ieškoma paramos būdų“, – pabrėžė I. Hofmanas.

Taip pat perdirbėjai ministrui išsakė pageidavimą pasirašyti ilgalaikes sutartis – tai garantuotų stabilumą ir ūkininkams. Tokiu atveju kaina staiga nekristų, tačiau greitai ir nekiltų.

„Tai turite spręsti patys, bet ilgalaikės sutartys suteiktų daugiau stabilumo sektoriui“, – sakė ministras.

Ministerija panaikino tręšimo planus tiems, kurie tręšia tik mėšlu, bet jie lieka tręšiantiems ir mėšlu, ir mineralinėmis trąšomis. „Todėl turime dar vieną sumanymą – tiems, kas turės tręšimo planą, nereikės pildyti žurnalo. Manau, tai tikrai įgyvendinsime“, – žadėjo ministras.

Kaip didelę problemą jis įvardijo tai, kad fermų statybos projektus vykdę dalis ūkininkų dėl biurokratinių trikdžių negalėjo jų įgyvendinti per trejus metus. Skaičiuojama, kad gali likti nepanaudota apie 40 mln. Eur, kurie bus paskirstyti tarp sektorių. Todėl iš šios sumos išskirtinai pienininkystės projektams bus skiriama 12 mln. Eur ir šaukimai jiems prasidės balandį.

„Būkite aktyvūs, dalyvaukite, pirkite, ko reikia, įliekime šiuos pinigus į Lietuvos ekonomiką, kad nereikėtų šių lėšų grąžinti į ES biudžetą“, – ragino ministras I. Hofmanas.

Pieno sektoriui dar numatyta skirti 40 mln. Eur, kurie bus išskirstyti po 20 mln. Eur per du etapus. Bus finansuojama melžimo, mėšlo tvarkymo įranga (robotai), srutovežiai su įterpimu ir kt., su maksimaliu intensyvumu numatyta parama iki 400 tūkst. Eur statyboms.  

„Mūsų tikslas – sustabdyti pieninių karvių mažėjimą ir pieno ūkių pasitraukimą iš gamybos. Jie traukiasi ne tik dėl ekonominių priežasčių, bet ir dėl nepatrauklaus darbo, ypač jaunoji karta nenori taip dirbti. Modernizavus fermą, investavus į robotus, dirbti joje būtų daug lengviau ir, tikėtina, daugiau ūkininkų liktų sektoriuje“, – I. Hofmanas išsakė būdus, kaip tikisi sustabdyti pieno ūkių mažėjimą šalyje.

Už pažangaus pieno ūkio plėtrą, iniciatyvumą ir pastangas, aktyvią veiklą LPGA taryboje žemės ūkio ministras padėkas įteikė vieniems aktyviausių LPGA narių – Biržų r. ūkininkei Vaidutei Stankevičienei ir Utenos r. ūkininkui Arūnui Kudrevičiui.

Žemės ūkio ministro padėka – ūkininkui Arūnui Kudrevičiui

A. Kudrevičiaus problemos statant naują fermą jau buvo aprašytos. Ministras patikino, kad išskirtinais atvejais, kai dėl biurokratinių trukdžių statybos ar, kaip šiuo atveju, statybos leidimo išdavimas užtrunka nepateisinamai ilgai, projekto termino įvykdymo terminą ŽŪM yra pasiryžusi pratęsti, bet ne ilgiau kaip iki gruodžio 31 d., kai yra NMA atsiskaitymo terminas.

Dar viena valdžia bandys pajudinti prekybininkus

Žemės ūkio ministro patarėjas Genadijus Vorobjovas teigė iš stalčiaus vėl ištraukęs vadinamąjį Pieno įstatymą – žada jį keisti ir įtraukti į jį prekybininkus. Tiesa, tai nė vienai valdžiai iki šiol nepavyko padaryti.

G. Vorobjovas pripažino, kad tai bus iššūkis. Tačiau, regis, tai bus ne vienintelis iššūkis, nes ir perdirbėjai Ministerijai pasiūlė tą įstatymą koreguoti be jų. „Ne, taip nebus, bandysime visus įtraukti“, – žadėjo patarėjas.

Seimo KRK pirmininkas Kęstutis Mažeika, dar kartą įspėjęs dėl mėlynojo liežuvio ir snukio-nagų ligos, apsisaugojimo būdų, informavimo ir vakcinavimo įjungimo mechanizmo, informavo ir dėl patirtų nuostolių kompensacijos galimybių.  

„Ministerija turi tam tikrą fondą, kuris kompensuoja 100 proc. sutvarkymą, todėl tikrai nereikėtų ligos slėpti ir bandyti išlaukti“, – sakė K. Mažeika.

Ūkininkai teiravosi, ar geopolitinė situacija nekeičia žaliojo kurso Europoje. „Esminių krypčių neatsisakyta, – sakė Seimo narys. – Tik reikės taikytis prie situacijos, kuri keičiasi.“

LPGA pozicija – pieno rinka turi būti reguliuojama visoje ES

Apžvelgdamas svarbiausius metų darbus LPGA prezidentas J. Vilionis teigė, kad Asociacijos taryba visus metus diskutavo ir išsakė nuomonę apie situaciją Lietuvos ir ES pieno rinkose, dėl administracinės naštos mažinimo žemės ūkio subjektams, dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo, dėl Strateginio plano, dėl priemonės Investicijos į materialųjį turtą, dėl paramos administravimo.

Per didelius vargus, jo teigimu, pavyko palengvinti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą – mėšlą rietuvėse jau leido laikyti iki 8 mėn., prailgintas tręšimo terminas, atsirado mėšlo kompostavimo laukuose aprašas. Tačiau jis dar neatsisakė vilties išsireikalauti, kad mėšlą laikyti rietuvėse būtų leidžiama iki metų.

J. Vilionio nuomone, ES iki šiol esame diskriminuojami, mūsų gaunama parama vis dar nesiekia ES vidurkio. „Asociacija aktyviai dirba šiuo klausimu dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo. Tikiu kad nedideliais žingsneliais stumiamės pirmyn“, – sakė Asociacijos vadovas.

LPGA pozicija – pieno rinka turi būti reguliuojama visoje ES, užtikrinant pieno pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą. Dar viena svarbi priemonė ta, kad visoje ES turi galioti reglamentas, draudžiantis kainas, kurios nepadengia gamybos sąnaudų.

Į LPGA tarybą vietoj praėjusiais metais Anapilin iškeliavusių Adelės Adamonienės ir Naglio Narausko išrinkti du nauji nariai – AB „Lytagra“ valdybos pirmininkas Adomas Balsys ir kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ vadovė Aistė Sabaliauskaitė.

***

Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, 2025 m. kovo 1 d. Lietuvoje buvo likę 201 tūkst. karvių, per 5 metus jų sumažėjo 40 tūkst. (2020 m. sausio 1 d. – 241 847 tūkst.). Vidutinis bandos dydis yra 12,3 karvės.

Nepaisant ūkių mažėjimo, pagaminamo pieno kiekis Lietuvoje didėja – 2024 m. 11 022 ūkiai pagamino 1 mln. 379 tūkst. kg pieno. 2020 m. panašų pieno kiekį (1 mln. 346 tūkst. kg) pagamino 17 853 ūkiai. 2023–2024 produktyvumo metais vidutinis primelžiamo pieno kiekis iš karvės pasiekė 9 083 kg pieno (2019–2020 m. – 8 261 kg).