Vilnius. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidiumo narių nuomone, dalis Strateginio plano pakeitimų nėra suderinti ir neturi tinkamo pagrindimo.

Pagrindiniai Strateginio plano (SP) keitimai aptarti Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumo posėdyje penktadienį.

Tarp numatomų SP pokyčių – parama kraštovaizdžio elementams. Deklaruodami pasėlius, ūkininkai neskubėjo jų rinktis, tad norima juos tam paskatinti. Ūkiams, kurie dalyvauja kompleksinėje ekologinėje sistemoje ir pagal GAAB 8 reikalavimus deklaruos 4 proc. kraštovaizdžio elementų arba 3 proc. kraštovaizdžio elementų (nereikalaujančius priežiūros) ir 4 proc. II / III grupės augalų, siūloma leisti dalyvauti gamybinėse veiklose, papildomai nereikalaujant vykdyti negamybines veiklas.

Taip pat siūloma ūkiams, dalyvaujantiems ekologinėje sistemoje ir 1 iš 4 proc. GAAB 8 plotų skirsiantiems kraštovaizdžio elementų priežiūrai, leisti dalyvauti gamybinėse veiklose, papildomai nereikalaujant vykdyti negamybines veiklas.

Pakeitimus LŽŪBA prezidiumo nariams pristatęs žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis paminėjo, kad norima pagal galimybę didinti visų kraštovaizdžio elementų užskaitos koeficientus, o jų išmokoms nustatyti maksimumus. Taip pat didesnes išmokas (nuo 157 Eur/ha irki 2026 Eur/ha) siūloma nustatyti naujai įkuriamiems kraštovaizdžio elementams.

„Smarkiai sumažinome ambicijas, nes pamatėme, kad ypač kraštovaizdžio elementus visiems surinkti sunku“, – sakė E. Giedraitis.

Į tai LŽŪBA viceprezidentas Alfredas Bardauskas replikavo, kad ne taip sunku surinkti kraštovaizdžio elementus, tačiau problemų kėlė reikalavimas viską nušienauti prie jų ir „padaryti rūtų darželius“. Įvertinę tai, ūkininkai numojo ranka.

LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas priminė, kad aktyviau naudojantis parama kraštovaizdžio elementams lėšų krepšelyje nepadaugės – jos paprasčiausiai bus perskirstytos, tad tikėtina, kad problemų su pinigais kils gamybinėse ekoschemose. Vis dėlto E. Giedraitis tikino, kad paramos gamybinėms veikloms negailima.

Anot viceministro, nuo šių metų ketinama vietoje išmokos neariminei žemdirbystei taikyti dvi: už tiesioginę sėją (įsipareigojimas – 2 metai) ir už kitus bearimių technologijų būdus (įsipareigojimas – 1 metai); vertinama  bus pagal augalines liekanas.

Du išmokų dydžius žadama nustatyti ir vietoje tarpinių pasėlių, išskaidant juos į įsėlį ir posėlį (mažesnė išmoka) bei tarpinius pasėlius per žiemą (išmokos dydis nekinta). Taikantiems augalų kaitą žadama koreguoti finansavimą, kad ne taip stipriai svyruotų išmokos, o naujiems pareiškėjams ir naujiems plotams nuo 2025 m. taikyti sąlygą, kad pagrindiniam nariui negali būti skiriama daugiau kaip 50 proc. pagal veiklą deklaruoto ploto.

„Į augalų kaitą su atsėliavimu išvis nebus galima ateiti ir jei plotas didėja daugiau nei 10 proc., reikės naujai prisiimti įsipareigojimus. Pavyzdžiui, turėjo 100 ha, prisidėjo 10 ha, toliau tęsia savus, bet jei dar nori prisidėti kokį 100 ha, tuomet jau 200 ha naujas įsipareigojimas 4 metams“, – aiškino E. Giedraitis.

Tam tikroms veikloms planuojama taikyti išmokų ribojimą

Diskusijų LŽŪBA prezidiume sukėlė ketinimas veikloms „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ taikyti 15 proc. išmokų mažinimą plotams, kurie viršija 300 ha. Kokiu tikslu tai daroma?

Viceministras buvo atviras: kai ima trūkti pinigų, reikia kažką daryti, be to, buvo remtasi ekonomistų išvadomis.

A. Bardauskas tokį Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymą pavadino veidmainyste ir demagogija. „Jūs skatinate neariminę technologiją, duodate pinigų, o atėjus momentui sakote ne, nebeduosime, nes jūs turite daugiau kaip 300 ha. Užsėja sertifikuota sėkla virš 300 ha – jau blogas, mažina išmokas“, – kalbėjo LŽŪBA viceprezidentas.

Tai, kad šis klausimas jau yra sulaukęs dėmesio teigė ir E. Pranauskas. Anot jo, be diskusijų ŽŪM Stebėsenos komitete, užklausa dėl to išsiųsta ir Europos Komisijai. „Kėliau klausimą, kad pagal Reglamento 82 str. visos išmokos, jų skaičiavimai turi būti skaidrūs ir objektyvūs. Aš šitų skaičiavimų nemačiau ir manau, kad tai reglamentinis pažeidimas. Jūs turite pateikti, ne pasakyti, kad čia mažai. Gal net 50 proc. reikia nuimti, bet tai pagal Reglamentą turi būti pagrįsta skaidriais skaičiavimais“, – teigė LŽŪBA prezidentas.

LŽŪBA prezidiumo nariai svarstė, ar racionalu didinti paramą stipriai besitraukiantiems ekologiniams ūkiams, o kitur mažinti. Juk taip dar labiau išbalansuojamas sektorius. Nestigo ir pastabų, kad parama suplanuota prieš kelerius metus, dabar to plano ir laikomasi, nors gyvenimo tikrovė rodo kitas tendencijas ir kryptis. 

Nestigo kritikos ir sudėtingai paramos sistemai. „Padarome tokią aukštąją matematiką, kad ūkininkas jau nebežino – sėti ar ne, apsimokės ar ne. Daugiau laiko užtrunka susiskaičiuoti eurus nei apsėti“, – kalbėjo LŽŪBA prezidiumo narė, ŽŪB „Jotainiai“ vyr. finansininkė Angelė Narbutienė.

Bendrovių vadovai svarstė, kad toks dalies išmokų mažinimas dabartinėje situacijoje juos įspraudžia į kampą, nes kai kurie įsipareigojimai jau prisiimti, šiemet po deklaravimo paaiškėjo, kad kai kurios išmokos mažesnės nei tikėtasi, o šiemet, tikėtina, bus dar mažinama, nors įsipareigojimai liks kokie buvę.

E. Giedraitis svarstė, kad tokiu atveju galbūt vertėtų keisti teisės aktus ir sudaryti galimybes pasitraukti iš veiklų netaikant baudų.

Nerimą kelia ir socialinės paramos sąlygos

LŽŪBA nariams buvo primintas ir planas nuo 2025 m. paramos gavėjams taikyti socialinės paramos sąlygas. Jos numato, kad nesilaikantiems teisės aktų nustatytų darbo ir įdarbinimo sąlygų, darbdavio pareigų būtų skiriamos ne tik baudos, bet dar ir sankcijos. Sankcijas numatoma taikyti vadovaujantis Darbo inspekcijos ir kitų kompetentingų institucijų sprendimais dėl pažeidimų.

Pasak viceministro, šiuo metu dėl socialinės paramos sąlygų diskutuojama, norima gauti pritarimą nuostatai, kad maksimali dėl jų pritaikyta sankcija negalėtų būti didesnė nei paskirtoji bauda. E. Giedraičio teigimu, tikėtina, kad gali pasitaikyti atvejų, kai bauda už pažeidimą sieks 50 Eur, tačiau vėliau dėl jos pritaikius procentinę sankciją, ji jau gali siekti, pavyzdžiui, ir 5 000 Eur. Kol kas dėl to dar laukiama atsakymo.

E. Pranauskas siūlė nedėti vilčių, kad tokiam Lietuvos siūlymui bus pritarta, nes tai prieštarautų bendrai metodikai. „Jei turinį (socialinių paramos sąlygų – red.) komplikuosime kaip ir visa kita, tada, be abejo, greičiausiai sankcija bus taikoma visai išmokų sumai“, – ŽŪM perspėjo LŽŪBA prezidentas.

LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis atkreipė dėmesį, kad dabar panašiai jau nutinka, pavyzdžiui, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai paskyrus nedidelę baudą dėl pažeidimo, tačiau apie pažeidimą pranešimą gavusi Nacionalinė mokėjimo agentūra paramos gavėjui pritaiko šimtus kartų nuo baudos besiskiriančias sankcijas.

LŽŪBA prezidiumo nariai posėdyje be numatomų Strateginio plano pakeitimų taip pat diskutavo dėl daugiamečių pievų atstatymo, aptarė įvykusios laužų akcijos rezultatus ir tolimesnius planus dėl žemdirbių protestų.