Kaunas. Pasibaigus deklaravimui Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ne kartą nuogąstavo, kad kraštovaizdžių elementų deklaruota gerokai mažiau, nei tikėtasi. Ūkininkai tam turi paaiškinimą – sudėtingas ne tik jų deklaravimas, bet ir priežiūra, o dažnai ir reikalavimai nelogiški.

Nuotoliniu būdu vykusiame išplėstiniame Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo posėdyje ŽŪM Išmokų už plotus skyriaus vyriausiasis specialistas Skirmantas Ramoška teigė, kad deklaruoti kraštovaizdžio elementai sudaro tik 6,9 proc. suplanuoto ploto.

„Gaila, kad deklaruota tik 7 proc., nes sugaišome daug laiko ruošdamiesi. Gal taip yra dėl to, nes šiemet neprivalomas 8 GAAB reikalavimas. (...) Jau dabar galvojame, ką daryti, kad kraštovaizdžio elementai taptų patrauklesni už žaliąjį pūdymą“, – teigė viceministras Egidijus Giedraitis ir pridūrė, kad ateityje laukia diskusijos šiuo klausimu tiek su Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS), tiek su kitomis organizacijomis.

„Kraštovaizdžio elementus rinkosi retas ūkininkas. Dauguma deklaravo žaliąjį pūdymą. Tai mažins naudingą plotą, iš kurio ūkininkai gauna pajamų. O tai prie geresnių ekonominių rezultatų tikrai neprisidės“, – pabrėžė LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Vis dėlto, nepaisant visų sunkumų, kurių žemdirbiams kilo deklaruojant kraštovaizdžio elementus ir apskritai teikiant deklaracijas, R. Juknevičius reziumavo, kad bendrai deklaravimas pavyko, nes žemdirbiai įsisavins Europos Sąjungos lėšas.

„Nesąmoningi sprendimai“

S. Ramoška pareiškė, kad prastokiems kraštovaizdžio elementų deklaravimo rezultatams įtakos galėjo turėti kaip alternatyva siūlomas žaliasis pūdymas.

„Kad kraštovaizdžio elementus sektųsi deklaruoti geriau, nereikėtų siūlyti žaliojo pūdymo kaip alternatyvos, tuomet šis dalykas išsispręstų. Nevertėtų tikėtis, kad pareiškėjai žemės ūkio naudmenų atsisakys dėl kraštovaizdžio elementų“, – kalbėjo S. Ramoška.

Į tai sureagavo Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkė Audronė Asauskaitė-Kerienė: „Ką reiškia pasakymas, kad kraštovaizdžio elementai nebuvo populiarūs, nes buvo populiarus žaliasis pūdymas, todėl galbūt kitais metais jo turėtų nelikti? (...) Tai mes socialiniai partneriai ar ne?“

Vis tik vėliau ŽŪM atstovas švelnindamas padėtį patikslino: „Jeigu kraštovaizdžio elementai būtų principinis dalykas, tuomet būtų priimami tokie sprendimai.“

A. Kerienės teigimu, Šiaulių r. ūkininkai nesirinko kraštovaizdžio elementų dėl, jos žodžiais tariant, nesąmoningų reikalavimų.

„Pavyzdžiui, miškelį reikia nušienauti 1 metro atstumu iki rugpjūčio 1 dienos. Bet ką daryti, jeigu pas mus šią dieną pasėti rapsai arba kviečiai ir auginamos vėlyvesnės veislės? Važiuoti per juos traktoriumi?“ – svarstė ūkininkė.

Anot jos, Ministerijai siūlyta pratęsti terminą iki rugsėjo 1 d., nes tokiu laiku jau būna nukultos kultūros, tačiau to ŽŪM, panašu, neišgirdo.

„Ministerija nepagalvoja, kaip realybėje vyksta priežiūra. Prašėme ne kartą terminą pakeisti, bet to nepadarė, todėl buvome priversti rinktis žaliąjį pūdymą, o ne kraštovaizdžio elementus“, – nedaugžodžiavo A. Kerienė.

Viceministro tikinimu, termino Ministerija keisti jau negalėjo, nes jis buvo įrašytas į Strateginį planą.

Sudėtinga deklaruoti

Kaip teigė susitikime dalyvavęs LŪS Plungės skyriaus pirmininkas Marijus Kaktys,Žemaitijoje kraštovaizdžio elementų gausu, jų ir pats deklaravo 12 hektarų. Vis dėlto jis supranta, kodėl kraštovaizdžio elementų dauguma žemdirbių nesirinko.

„Priežiūra – negali nei privažiuoti, nei prieiti, nei apipjauti – ir visi reikalavimai sudėtingi. Tai ir atbaidė ūkininkus nuo kraštovaizdžio elementų. Jei atsiras dar daugiau reikalavimų, tai niekas jų ir nedeklaruos“, – aiškino M. Kaktys.

Jis taip pat teigė, kad užima daug laiko sužiūrėti, kokių kraštovaizdžio elementų yra prie vieno ar kito lauko.

„Tai kartais gali būti netgi dviejų dienų darbas. Tai tas neatitinka, tai anas. Jei būtų paprasčiau deklaruoti, gal atsirastų daugiau tų, kurie rinktųsi kraštovaizdžio elementus“, – svarstė ūkininkas.

„Jeigu ūkininkas pats savo laukuose kraštovaizdžio elementų neįsibraižo, nereikėtų tikėtis, kad savo noru labai entuziastingai jam puls padėti specialistas, nes tam reikia dvigubai daugiau laiko, nei įbraižyti vieną lauką deklaruojant“, – pridūrė R. Juknevičius.

Reikia užtikrinti gyvūnų gerovę

O štai Anykščių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Žilvinas Augustinavičius, turintis avininkystės ūkį, teigė, kad kraštovaizdžio elementų nesirinko norėdamas užtikrinti ūkinių gyvūnų gerovę.

„Jie (kraštovaizdžio elementai – red. past.) yra negamybinis objektas, ten negalima ganyti. Visi kraštovaizdžio elementai, kurie žemėlapyje įbraižyti, mano gyvūnams tarnauja kaip šešėlis, pavėsis karštomis dienomis, ypač tokiomis vasaromis, kaip ši. Jei būčiau juos deklaravęs, mano avys visą laiką keptų saulėje“, – aiškino Ž. Augustinavičius.

Vis dėlto, E. Giedraičio teigimu,nėra reikalavimo užtverti kraštovaizdžio elementus nuo gyvulių.

„Kraštovaizdžio elementuose draudžiama ruošti pašarus ir ganyti gyvulius, bet pavėsiui naudoti, tarkime, miškelius, galima, juk ten plotas ne toks, kad paruoštum pašaro“, – tikino viceministras.

***

Per posėdį aptarti ir kiti žemdirbiams aktualūs klausimai. Paliestos sausros padarinių, investicinių projektų vertinimo, tachografų ūkininkų transporto priemonėse temos. Prie jų ketinama grįžti dar ne kartą.