Basf A1 2024 07 01 Basf m1 2024 07 01
Agropolitika
Deklaravimo tiesioji: populiarioji bearimė ir mažėjantys ekologiniai plotai
Asociatyvi manoūkis.lt nuotr.

Vilnius. Preliminarūs pasėlių deklaravimo rezultatai rodo, kad netikėto populiarumo šiemet sulaukė bearimė žemdirbystė, o kai kurios kitos priemonės dėmesio sulaukė gerokai mažiau nei tikėtasi.

Pristatydamas situaciją parlamentiniame Kaimo reikalų komiteto posėdyje, žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis teigė, kad trečiadienio rytą buvo deklaruota 2,81 mln. ha, patvirtinta 96,8 proc. paraiškų. Dar 86 tūkst. ha įbraižyta, bet nepatvirtinta – tai sudaro 3 proc. nuo pernai deklaruoto ploto. Tad visa tai sudėję gauname 99,8 procento.

E. Giedraičio teigimu, tikėtina, kad šiemet bus deklaruota 2,92 mln. ha, t. y. daugiau negu pernai. Vis dėlto jis atkreipė dėmesį į tai, kad augimą galėjo lemti ir įvairūs elementai, kurie anksčiau tiesiog nebuvo deklaruojami.

Bioversija 2024 07 09 m7

Remiantis paskutiniais duomenimis, itin populiari yra neariminė žemdirbystė – jos deklaruota 250 proc. planuoto ploto, kiek žemiau rikiuojasi augalų kaita – 206 proc., tarpiniai augalai – 170 proc. O štai rinktis sertifikuotą sėklą nebuvo tiek norinčiųjų, kiek planuota – surinkta 52 proc. laukto rezultato.

Iš negamybinių veiklų populiariausias žaliasis pūdymas – 76 tūkst. ha, o kraštovaizdžio elementus rinkosi retas. Jų deklaruotas plotas siekia 7 proc. nuo planuoto. Žemdirbiai dažniau rinkosi medingų augalų ar daugiamečių žolių juostas – atitinkamai 60 ir 90 proc. ploto (8 tūkst. ha).

Jau anksčiau buvo nuogąstavimų ir perspėjimų, kad dėl nepatrauklių sąlygų bus gerokai mažiau deklaruota ploto, kuriame ūkininkaujama ekologiškai. Trečiadienį viceministras sutiko, kad čia mažėjimas jau akivaizdus.

„Perėjimą prie ekologijos rinkosi 27 proc. planuotų, tai atsilikimas. Ekologinį ūkininkavimą – 70 proc. Irgi tikėtina, kad bus šioks toks sumažėjimas“, – kalbėjo E. Giedraitis.

Žemdirbiai ir politikai kėlė klausimą, iš kur bus lėšų, jei kai kurios priemonės lūkesčius viršijo kelis kartus. Pasak viceministro, iš to, kas šiems metams suplanuota ekoschemoms, 123 proc. jau yra paprašyta.

„Jei žiūrime į procentus, mes 25 proc. planavome iš I ramsčio skirti (...) Šiai dienai jau turime 30,8 proc. paprašytų pinigų ekoschemoms. Pas mus ekoschemos, priešingai nei Danijoje ar Vokietijoje, suveikė, ūkininkai paprašė pinigų. Mūsų dar laukia sprendimas, kaip daryti – ar šiek tiek nuimti nuo bazinių, ar nenuimti, tam turime sulaukti pabaigos, be abejo, bus patikros, gal kažkas neatitiks, gal kažko sumažės“, – svarstė E. Giedraitis.

Paprašytas patikslinti ir sukonkretinti, jis ramino, kad bazinės išmokos vis dėlto neturėtų mažėti, tačiau kokios bus ekoschemų išmokos, anot jo, paaiškės vėliau, po diskusijų, tikėtina, rugsėjį.

Nors daugelis nebuvo linkę sutikti, kad deklaravimas sėkmingas, viceministras teigė, kad populiarios priemonės ir yra sėkmės rodiklis. „Jei ūkininkai prašo pinigų daugiau nei yra suplanuota, tad netinka sakyti, kad tai blogai; priešingu atveju nežinau, kaip atrodo gerai“, – replikavo E. Giedraitis.

Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos (LNTŽA) narys, Rokiškio r. ūkininkas Jonas Venslovas priekaištavo, kad sąlyginį neariminės žemdirbystės populiarumą lėmė netikslus jos apibrėžimas deklaruojant.

Klausimus dėl to kėlė ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas, primindamas, kad jau anksčiau deklaruojant reikėdavo pažymėti, kiek ploto yra neariamo, tad Žemės ūkio ministerija, galimai, ankstesnių metų statistiką jau turėjo ir pagal ją prognozavo. „Kaip jūs galite paaiškinti tokį milžinišką šuolį bearimės technologijos, pasiektą per vienus metus?“ – klausė E. Pranauskas.

Viceministras teigė, kad laikomasi anksčiau ministro išsakytos krypties, kad beariminė žemdirbystė – ta, kur nenaudojamas plūgas. „Rudenį, jau matydami galutinius rezultatus, tikrai svarstysime tai, kas populiaru. Mano asmenine nuomone, galvosime apie tam tikrus sugriežtinimus, galbūt taikyti tiesioginę sėją (...) sužinojome, kokia yra padėtis, ko norime siekti, kur reikia kažką suveržti, o kur – atleisti“, – teigė E. Giedraitis.

Autorius: Asta Laukaitienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kas dar, be uždarbio, skatina ūkininkauti?
Visos apklausos