Rokiškio r. Dar pernai suartos dirvos šį pavasarį jau tapo bearimės technologijos pasėliais. Tokią galimybę leidžia deklaravimo taisyklės. Ūkininkai tuo naudojasi, tačiau ir patys pripažįsta, kad tai „pasityčiojimas iš dirvožemių“.

Likus mėnesiui iki pasėlių deklaravimo pabaigos, gegužės 24-ąją vykusiame parlamentiniame Kaimo reikalų komiteto posėdyje žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis sakė, kad neariminės technologijos yra populiariausia ekoschemų priemonė, kurią renkasi ūkininkai. Pasak jo, tikėtina, kad paramos bus prašoma daugiau, negu suplanuota.

Galimybė ūkininkams staiga pereiti į neariminę žemdirbystę labai paprasta – deklaruoti tokią priemonę galima ir tuose ūkių laukuose, kurie dar pernai buvo ariami. Pakanka, kad jie nearti šį pavasarį. Tad faktiškai bet kuris ūkis gali rinktis tokią ekoschemą ir pretenduoti į paramą.

Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos (LNTŽA) vienas steigėjų, buvęs jos vadovas, o dabar narys, Rokiškio r. ūkininkas Jonas Venslovas teigia, kad tai yra „pasityčiojimas iš neariminės žemdirbystės“.

Tą jis viešai išsakė ir žemės ūkio viceministrui E. Giedraičiui Rokiškio r. vykusioje lauko dienoje, kaip tik ir skirtoje neariminės žemdirbystės klausimams.

„Kas toks padarė šį dalyką, kad rudenį suarei, pavasarį pasėjai ir galima deklaruoti neariminę žemdirbystę?“, – klausė J. Venslovas.  

Ūkininkai teiravosi viceministro, ar jau žinomi duomenys, kiek deklaruota neariminės žemdirbystės plotų. E. Giedraitis teigė, kad dar per anksti to klausti, skaičiai nėra žinomi.

Parama (66 Eur/ha) už neariminę žemdirbystę numatyta 450 tūkst. ha plotui. „Jau dabar girdime kalbant, kad gali būti deklaruota 600 tūkst. ha kaip neariminės žemdirbystės plotai. Tai kaip bus, ar mažinsite išmokas, ar iš kokių nors kitų priemonių paimsite“, – teiravosi viceministro J. Venslovas. Dar pridurdamas, kad kita dažnai besirenkama ir lengvai deklaruojama priemonė yra tarpiniai pasėliai. Tikėtina, kad ir jai irgi gali prireikti daugiau lėšų nei numatyta.

Pasak E. Giedraičio, „yra mechanizmas, kaip paramos lėšas perskirstyti iš vienos priemonės į kitą priemonę“. Tačiau jis irgi pripažino, kad daug ūkininkų „gundosi deklaruoti neariminę žemdirbystę arba tarpinius pasėlius“.

Pasak J. Venslovo, LNTŽA siekė išmokų už neariminę žemdirbystę dėl to, kad žemdirbiai būtų skatinami diegti šią technologiją. „Dabar gi išeina, kad ari ir vis tiek gauni“, – piktinosi jis.

E. Giedraitis patikino, kad tokios sąlygos sudarytos ir dėl žemdirbių paskatinimo. „Bijo žmonės. Gal kokio šliužo bijo. Gal grambuolių bijo, jeigu nearia. Tegul ateina, pabando. Nepatiks, išeis. Šiuo laikotarpiu skatiname“, – aiškino viceministras.

VDU Žemės ūkio akademijos profesorius dr. Vaclovas Bogužas lauko dienoje skaitęs pranešimą apie dirvožemį, taip pat teigė, kad: „jeigu dirva kas kelis metus suariama, tai nėra bearimės žemdirbystės technologija“.  

Kitąmet Strateginį planą numatoma koreguoti. „Taisyklės dėl neariminės žemdirbystės turėtų būti pataisytos. Ar bus šis klausimas svarstomas?“, – viceministro klausė J. Venslovas. Kol kas atsakymo nėra.