Akademija, Kėdainių r. Ar įmanoma ūkininkauti ir efektyviai, ir kartu tvariai? Ar galima pagaminti kokybišką ir sveiką produkciją vartotojams, bet kartu tausoti aplinką?

Atsakymų į šiuos kiekvienam šių laikų žemdirbiui aktualius klausimus ieškota tarptautinės nuotolinės konferencijos „Klimato kaita ir žemės ūkis – iššūkiai, patirtys ir sprendimai“ metu.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) vasario 4 d. organizuotame renginyje aptarti labai įvairūs klausimai apie klimato kaitos mažinimo priemonių taikymą ūkiuose. Kalbėta apie tai, su kokiais iššūkiais, lūkesčiais ir realybe susiduria žemdirbiai, pasidalyta užsienio ir Lietuvos mokslo bei konsultavimo praktika, naudojant sumanias, aplinkai draugiškas žemės ūkio technologijas ir informacinius įrankius.

Virtualioje konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 500 klausytojų, tarp kurių buvo apie 100 iš 13-os užsienio šalių.

Konferencijos dalyvius pasveikino žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir LŽŪKT direktorius dr. Edvardas Makelis.

Kaip teigė K. Navickas, šviečiamasis darbas, paaiškinant žemdirbiams, kas yra klimato kaita, labai svarbus ir aktualus: „Kai žinai detaliau, kas vyksta žemės ūkyje, aiškiau tampa, ką galima keisti.“

Pasak E. Makelio, Žaliasis kursas yra pagrindinis kelrodis sprendžiant, koks bus ES ateities žemės ūkis. Politikai jį mato pirmiausiai tvarų - socialiai stabilų, ekonomiškai gyvybingą. Sutariama, kad reikia remti žemės ūkį, tačiau atsiranda būtina sąlyga - ūkininkauti griežtai laikantis agroekologinių reikalavimų, sprendžiant ūkio problemas naudoti inovatyvius metodus.

„Kiekviena ES narė privalės turėti strategiją, kurioje būtų aiškiai apibrėžta žemės ūkio, žinių, inovacijų, paramos sistema, kaip kiekvienoje šalyje veiks sąveika tarp mokslo, žemdirbių ir konsultavimo. Šis sistema ES vadinama AKIS ir į ją dedama daug vilčių, kad padės ūkininkams spręsti jų problemas prisitaikant prie šiuolaikinių reikalavimų“, – sakė E. Makelis.

LŽŪKT taip pat dalyvauja AKIS veikloje.

Kokie bus Lietuvos žemės ūkio įsipareigojimai, dar neaišku

Žaliasis kursas – ES strategija, kelianti ambicingus tikslus, kurie neabejotinai palies ir žemės ūkio sektorių. Ši iniciatyva dar jauna, todėl dabar intensyviai diskutuojama ir tiek Europos Sąjungos, ir nacionaliniu lygmeniu dar tik pradedamos rengti konkrečios jos įgyvendinimo priemonės bei teisės aktai.

Strateginiai tikslai, siekiai yra suformuluoti, tačiau konkrečių suderintų veiksmų ir priemonių dar nėra. Tad visiems žemdirbiams kyla daugybė klausimų, kaip žaliasis kursas paveiks jų veiklą.

Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio politikos grupės vyresnysis patarėjas Saulius Jasius konferencijos klausytojams pristatė Klimato kaitos valdymo gaires, kurias planuojama taikyti Lietuvoje. Pasak S. Jasiaus, Lietuva bendrai yra įsipareigojusi iki 2030-ųjų ŠESD emisijas sumažinti 9 proc., tačiau kaip šis skaičius bus paskirstytas tarp ūkio sektorių, dar neaišku.

Dabar skaičiuojama, kad Lietuvos žemės ūkio išmetimai sudaro 22,1 proc. visų ŠESD išmetimų mūsų šalyje. Nuo 2011 m. gyvulininkystės išmetimai (dėl gyvulių skaičiaus mažėjimo) tapo mažesni negu augalininkystės. 

Derėtų pastebėti, kad Lietuva tarp ES šalių pagal ŠESD išmetimus yra viena tų, kur jie mažiausi.

Pasak S. Jasiaus, Europos Komisija yra pateikusi Lietuvai gaires, kaip derėtų mažinti ŠESD emisijas. Tarp tų gairių - atsinaujinančių išteklių gamyba ūkiuose, augalų maisto medžiagų valdymas ir pan. dalykai. EK pabrėžia, kad Lietuvos atveju didelį susirūpinimą kelia mažas organinės anglies kiekis mūsų dirvožemiuose (mažas humuso kiekis). Todėl svarbu rasti būdų jį didinti.

Lietuvos Vyriausybės programoje irgi atsispindi Žaliojo kurso siekiai. S. Jasius paminėjo tokius tikslus, kaip gerinti dirvožemio kokybę, tvarias gyvulininkystę bei augalininkystę ir t.t.

Vyriausybė kaip savo programos įgyvendinimo sėkmės rodiklius, be kita ko, yra numačiusi iki 2030-ųjų padvigubinti perdirbamo mėšlo kiekį, tris kartus padidinti neariminės žemdirbystės plotus, du kartus padidinti ekologinės žemdirbystės plotus. Išplėsti miškingumą ir saugomas teritorijas.

Tačiau koks konkrečiai kelias bus pasirinktas minėtiems tikslams pasiekti, dar nėra įvardijama. S. Jasiaus nuomone, revoliucijų nereikia, vertėtų eiti per investicijas, kurios ne tik didintų ūkių ekonominį gyvybingumą, bet kartu padėtų mažinti ŠESD emisijas.

Žaliasis kursas ūkininkams kelia daugybę klausimų

Pranešimą konferencijoje pristatę Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas teigė, kad daugelis ūkininkų sutrikę, jiems trūksta aiškumo, kur link eisime. Žemdirbiams kelia nerimą teiginiai, kad žemės ūkis laikomas vienu taršiausių pagal ŠESD emisijas.

„Jau dabar ES šalių kontekste Lietuvos žemės ūkis yra ganėtinai žalias, bet to neįvardiname kaip mūsų privalumo. Lietuva kartelę, siekiant ŠESD mažinimo tikslų, išsikėlė labai aukštai. Reikėtų tai įvertinti, ar sugebėsime, ar tai nekainuos per brangiai.

Mūsų kaimynai lenkai, estai pasirinko kitą kelią: jie teigia, kad išmetimai žemės ūkyje nemažės ateityje, o tik didės, nes jie ketina intensyvinti technologijas. Mes gi žadame tas emisijas mažinti. Tačiau turime suprasti, kad gyvulininkystės mažinti jau nebėra kur, nes ir taip gyvulių kiekis drastiškai sumažėjęs. Atvirkščiai, gyvulių skaičių privalome didinti“, – sakė A. Macijauskas. Tačiau, kaip matome, pastaraisiais metais gyvulininkystė mūsų šalyje tik smuko.

Jo nuomone, siekiant mažesnių ŠESD emisijų, pirmiausiai turime susitvarkyti su tręšimu. O tam galėtų padėti tikslioji žemdirbystė, skaitmeninimas. Šių pokyčių variklis, A. Macijausko teigimu, turėtų būti atitinkama finansinė parama, kad didžioji ūkių dauguma galėtų diegti naujas technologijas. Tik per masiškumą pasiektume efektą.

Apie ateitį galvojantys šalies ūkiai jau dabar diegia naujoves. Tačiau, kaip sakė diskusijoje dalyvavęs Kėdainių r. ūkininkas Šarūnas Šiušė, reikia laiko suprasti dirvų procesus, pamatyti, ar naujovės ekonomiškai pagrįstos.

Š. Šiūšė jau prieš 20 metų pradėjo diegti ūkyje neariminę technologiją, prieš 10 metų - tikslųjį tręšimą, prieš 8 metus naudoti azoto jutiklį, kelerius metus augina tarpinius augalus. „Perėjimas turi būti nuosaikus, kad procesai neatsigręžtų prieš mus. Tai - sudėtingi dalykai, būna ir ne visuomet teigiamų rezultatų“, – sakė kėdainiškis ūkininkas.

Jo teigimu, pažangūs ūkininkai mato galimybę su žaliuoju kursu tobulėti, bet svarbu, kad valdžia, priimdama sprendimus, kaip tai turėtų vykti, nesugadintų visko, kad sprendimai būtų adekvatūs.

Kitas konferencijos diskusijos dalyvis - Raseinių r. ūkininkas Alfredas Bardauskas irgi išsakė žemdirbių nerimą, kad žaliojo kurso sprendimus priima politikai, nieko bendro neturintys su žemės ūkiu. Iškėlus per aukštą kartelę, ūkininkai praranda motyvaciją.

„Ar teisinga kryptimi einame formuodami paramos principus. Jeigu norime tvaraus žemės ūkio, to turime siekti visi. Kad nebūtų politiniai sprendimai skirti paramas pagal ūkio dydį, o būtų skiriama pagal ūkio tvarumą“, – sakė A. Bardauskas.

Kuo jau dabar galima naudotis

Konferencijos metu LŽŪKT IT skyriaus vadovė Ilma Rimkevičienė pristatė unikalų nemokamą įrankį žemdirbiams IKMIS. Tai – gerosios praktikos pavyzdys tausaus augalų apsaugos produktų naudojimui Lietuvoje. Šis nemokamas skaitmeninis įrankis ūkininkams padeda vykdyti efektyvesnę bei aplinką tausojančią žemės ūkio veiklą.

LŽŪKT Tiksliojo ūkininkavimo ir kompetencijų centro vadovas Lukas Šapranauskas konferencijos klausytojus supažindino su praktiniu tiksliojo tręšimo technologijos pavyzdžiu. Tai - toks tręšimo būdas, kai trąšos išberiamos kada, kur ir kiek reikia: taip augalas aprūpinamas reikalingu maistinių medžiagų kiekiu, išvengiama išsiplovimų, nuostolių gamtai ir sutaupomos trąšos.

Konferencijoje išsamius pranešimus apie ŠESD kiekio mažinimą žemės ūkyje, rapsų auginimo sistemų skirtumus, dujų kiekio mažinimą skystame mėšle, klimato kaitai draugišką ūkininkavimą pristatė svečiai iš Airijos ir Suomijos.

Šių šalių atstovai, kaip sakė E. Makelis, į renginį buvo pakviesti neatsitiktinai, nes būtent Airija ir Suomija yra gerokai pažengusios žemės ūkio konsultavimo, mokymo ir mokslo srityse, joms skiria kur kas daugiau finansavimo negu Lietuva. Suomijoje labai aukštas skaitmenizavimo laipsnis.

Apie minėtų užsienio šalių patirtį, mažinant ŠESD kiekius žemės ūkyje, portalas manoūkis.lt numato parengti atskirų straipsnių.

MŪ inf.