Vilnius. Nuo liepos registruojant kombainus nebebus galima nurodyti, kad tai – kita žemės ūkio technika, teigia Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Melioracijos, žemės ūkio žemės ir infrastruktūros departamento direktorė Aura Šalugienė.

Pasak jos, įsigaliojus Taisyklių pakeitimams, techniką registruojantys savivaldybių darbuotojai kombainus turės registruoti tik kaip žemės ūkio techniką.

Žemės ūkio technikos registravimas ir tai apsunkinantys reikalavimai trečiadienį aptarti parlamentiniame Kaimo reikalų komitete. 

Kaišiadorių r. savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Linas Lazauskas, be kitų iškylančių problemų, minėjo ir kombainų registravimą. Anot jo, tai buvo susiję su taršos mokesčiu. Pasak L. Lazausko, žemdirbiai paprastai techniką registruoja tvarkingai, paskaičiuojamas taršos mokestis, kurį jie sumoka.

Problemų, anot jo, daugiau kyla su technikos pardavėjais arba nuomos kompanijomis, kurios sistemoje įrašo paskirtį „kita“, nors tai labai aiškiai yra javų ar cukrinių runkelių kombainas, savaeigis purkštuvas.

Pasak L. Lazausko, kartais nuomos kompanijos rašo prašymą, kad kombainas bus parduodamas ir nebus eksploatuojamas Lietuvoje. Tačiau sunku kontroliuoti, ar taip nutinka iš tiesų.

„Teko pasekti, tai vienos kompanijos, kuri turi nemažai technikos, pavyzdžiui, iš 15 javų kombainų yra 14 registruota nurodant paskirtį „kita“. Tik vienas yra žemės ūkio paskirties.

Arba registruoja naują traktorių stambus pardavėjas. Paskirtis – kita. O po trijų metų tam pačiam traktoriui keičiami registro duomenis su 3 000 valandų. Ką jis veikė tuos 3 000 valandų Lietuvoje? Tikriausiai, dirbo žemės ūkio darbus“, – pasakojo L. Lazauskas, ragindamas įnešti į Taisykles daugiau aiškumo.

A. Šalugienė tikino, kad nuo liepos 1 d. situacija keisis. Šakių r. ūkininkas Darius Ufartas sutiko, kad jei nuomos įmonės teikia paslaugas, o taršos mokestis už techniką nėra sumokėtas, tai bus tikrai nesąžininga. Vis dėlto jis svarstė, kad problemų gali kilti su žemės ūkio technikos importuotojais ir pardavėjais.

„Reikėtų suprasti, kad jeigu jie sumokės tą taršos mokestį, jį pridės prie galutinės kombaino kainos ir galiausiai ūkininkas turės sumokėti dvigubą taršos mokestį“, – apie galimas problemas kalbėjo D. Ufartas.

Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius siūlė atidžiai pažiūrėti, ar šie pokyčiai neturės nepageidaujamų sąsajų su kitais draudimais ar leidimais, ar tai neturės įtakos draudimui ir pan.

Pasak A. Šalugienės, šie pokyčiai derinti su Susisiekimo ministerija, ji jokių pastabų neturėjo.

Registruojant paveldėtą techniką apžiūra nebebus privaloma

Komiteto posėdyje paliesta ir jau anksčiau ne kartą kelta tema dėl technikos registracijos duomenų keitimo be techninės apžiūros.

Pasak L. Lazausko, pasitaiko atvejų, kai, pavyzdžiui, keletą metų stovėjusį senolio traktorių paveldi giminaičiai. Galiojančios techninės apžiūros tas traktorius neturi, o giminaičiai negali pakeisti Registro duomenų, nes pirmas žingsnis turi būti techninė apžiūra.

Jam antrino ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių viceprezidentas Alfredas Bardauskas. Jo nuomone, technikos perregistravimas ir savininko keitimas neturėtų būti susijęs su saugumu keliuose ir kitais dalykais. Perregistruojant techniką, anot jo, neturėtų būti reikalaujama techninės apžiūros ir civilinės atsakomybės draudimo. Tai reikalinga važiuojant į kelius ir „visi tai žino“.

„Daug metų stovėjęs traktorius, gal tikslas, kad jis kažkada bus antikvarinis. Jis stovės, nedirbs, bet savininkas turi būti teisingas. Jeigu technika registruota, turi atsirasti naujas savininkas, mes turime suteikti tokią galimybę“, – kalbėjo A. Bardauskas.

Panašu, kad ir čia nuo liepos laukia pokyčiai. „Nuo liepos 1 d. paveldint ir teismo sprendimu perimant žemės ūkio transporto priemonę tos būtinybės nebelieka“, – apie techninę apžiūrą aiškino A. Šalugienė.

Įvežtai iš kitų šalių technikai tiks įvairūs patvirtinimai

L. Lazausko teigimu, bene daugiausiai klausimų  kyla dėl naudotos technikos įvežimo iš  užsienio į Lietuvą. Tuo labiau, kad kitose šalyse net nevisa žemės ūkio technika yra registruojama, pavyzdžiui, Danijoje neregistruojami javų kombainai. 

O atvežus tokią techniką į Lietuvą ir ją registruojant, reikia arba pateikti techninį pasą, arba kažkokį dokumentą, nurodantį, kad ta technika užsienio valstybėse registruota nebuvo. Pasak Kaišiadorių r. savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjo, su juridiniais asmenis paprastai problemų nekyla, tačiau jei perkama iš fizinio asmens klausimų atsiranda, patikrinti nėra paprasta.

Vis dėlto A. Bardauskas teigė, kad, matyt, kai kuriais atvejais atsiduriama keblioje padėtyje, nes biurokratai yra kruopščiai ir stipriai padirbėję.

„Yra tiek daug reikalavimų, ko nėra kitose Europos sąjungos šalyse. Taip ir susiduriame, kad privalome iš Europos Sąjungos ateinančią techniką registruoti. Turėtume kažkaip prisitaikyti prie visos Europos, o ne būti išskirtiniais“, – kalbėjo A. Bardauskas.

Jam pritarė ir D. Ufartas, teigdamas, kad kartais neaišku ką bandome įrodyti pasauliui. „Bandome kažką sukurti ir po to prisikuriame sau ne taisyklių, o problemų. Tiesiog siūlyčiau pažiūrėti daugiametę Europos praktiką ir pradėti įgyvendinti atitinkamus žingsnius, kad įstatymai būtų pakeisti ir laisvoje Europos Sąjungoje vyktų laisva prekyba“, – ragino ūkininkas.

A. Šalugienė paaiškino, kad problema sprendžiama ir pakeitus Taisykles atrastas ne vienas tinkamas būdas patvirtinti, kad technika nebuvo registruota. „Netgi patvirtinantis laiškas galėtų būti įsegamas kaip tinkamas informavimo dokumentas. Tai galėtų būti ir pardavėjo patvirtinimas, kad nebuvo registruota. Ir praktiškai bet kokia galimybė, kuri tiktai turima būtų tinkama“, – teigė ŽŪM atstovė.

Apžiūra ir registracija galės būti skirtinguose rajonuose

L. Lazauskas atkreipė dėmesį, kad asmenims besinaudojantiems e-paslaugomis, pavyzdžiui, iš Vilkaviškio ar kito rajono, technikos registracijos paslauga įkrenta į Kaišiadoris. 

A. Šalugienė patikino, kad šis klausimas taip pat bus išspręstas ir nuo liepos 1 d. žemės ūkio technika galės būti apžiūrima vienoje savivaldybėje, o registruojama – kitoje.

Parlamentiniame Kaimo reikalų komiteto posėdyje taip pat aptarta ir keturračių registracija, diskutuota dėl jų paskirties.