Vilnius. Antradienį vykusiame virtualiame Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) narių ir žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko susitikime aptarti augalininkystės ūkiams aktualūs klausimai. Vienas pagrindinių - kaip būtų galima paspartinti pasirengimą įgyvendinti naujojo BŽŪP laikotarpio programą ir lengviau pereiti prie ES žaliojo kurso.

Pastarosiomis savaitėmis žemės ūkio ministras susitinka su įvairioms žemės ūkio sritims atstovaujančių organizacijų atstovais. Kiekviena asociacija stengiasi išsakyti ministrui savo poziciją dėl ateities, dėl naujosios Vyriausybės programos įgyvendinimo bei ES Žaliojo kurso nuostatų.

Antradienį vykusiame nuotoliniame LGAA susitikime su K. Navicku dalyvavo daugiau kaip 100 grūdų augintojų. Klausimų buvo įvairių, tačiau, kaip po susitikimo portalui manoūkis.lt sakė LGAA vadovas Aušrys Macijauskas, ministras daugiau laiko skyrė išgirsti grūdininkų nuomonę. O pats jau ne pirmą kartą patikino, kad staigių judesių nedarys ir šiais metais drastiškų pokyčių nebus.

Kol kas, ministro teigimu, „šiemet važiuosime senais bėgiais tik su naujais, jau 2021-2027 metų finansinio laikotarpio pinigais“.

Pasak K. Navicko, per šiuos metus bus paruoštas pakeitimų dėl naujosios Kaimo rėmimo programos įgyvendinimo paketas, kuris įsigalios nuo 2022 metų. Briuselis irgi laikosi tokios nuostatos - galima naudoti naujojo laikotarpio finansus, bet pagal senąsias taisykles.

„Mes savo ruožtu išsakėme ministrui poziciją, kad tikimės tų pokyčių greitesnių. Ypač susijusių su posūkiu į Žaliąjį kursą. Raginame visas institucijas, ne tik Žemės ūkio, bet ir Finansų, Aplinkos ministerijas, kad būtų pritarta mūsų parengtam Tiksliojo ūkininkavimo projektui ir kad būtų galima pradėti jį įgyvendinti. Kuo greičiau tą pradėsime daryti, tuo greičiau pamatysime pirmuosius teigiamus pokyčius žaliojo kursu link“, - portalui komentavo A. Macijauskas.

Priminsime, kad Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT), į kurios sudėtį įeina ir LGAA, dar pernai rugsėjo mėnesį pateikė Žemės ūkio ministerijai projektą, kaip dalį „Ateities ekonomikos DNR“ plano lėšų būtų galima panaudoti diegiant išmaniąsias technologijas arba, kitaip tariant, tiksliąją žemdirbystę, žemės ūkyje.

LŽŪT pateiktame projekte siūloma įgyvendinti kelias priemones. Viena jų - dirvožemio tyrimai, toliau - šių tyrimo duomenų skaitmeninimas, galiausiai - išmaniosios žemės ūkio technikos įsigijimas. Iš viso projektui įgyvendinti reikėtų daugiau kaip 100 mln. eurų.

„Manome, kad šio projekto įgyvendinimas būtų viena efektyvių priemonių, padedanti siekti pagrindinių Žaliojo kurso, klimato kaitos politikos bei Bioįvairovės strategijoje numatytų tikslų“, - sako A. Macijauskas.

Kol kas šis žemdirbių siūlomas projektas nėra patvirtintas, vis dar svarstomas. Lemiamą žodį čia turi tarti Finansų ministerija. LGAA tikisi, kad žemės ūkio ministras palaikys šią žemdirbių siūlomą idėją.

Pasak A. Macijausko, ministras tikisi, kad įmanoma gauti pinigų iš europinių fondų lėšų, skirtų ES šalių narių ekonomikai po pandemijos gaivinti ir pasirengimui Žaliajam kursui. Norint gauti pinigų minėtam projektui, pirmiausiai būtinas tiek Finansų ministerijos, tiek ir Vyriausybės pritarimas.

„Vilčių yra, bet mes raginame spartinti tuos procesus. Mūsų pagrindinis tikslas, kad tai būtų pradėta įgyvendinti. Pagrindinis mūsų raginimas - jau dabar visą paramą nuo senų bėgių sukti link Žaliojo kurso, jeigu norime švelniai, be streso, be didelių sukrėtimų pereiti. Mūsų siūlomos priemonės labai tinka tam reikalui“, - sako A. Macijauskas, pridurdamas, kad Asociacijos nariai liko patenkinti diskusija su žemės ūkio ministru ir tikisi teigiamų pokyčių.

Kalbėdamas apie planuojamus darbus ministras akcentavo, kad Žaliojo kurso įgyvendinimo rezultatą planuojama pasiekti dviem keliais - išnaudojant nepanaudotus klimato kaitos pajėgumus ir skatinant Žemės ūkio verslo analizės sistemos sukūrimą (ŽŪVAS).

„Norėtume matyti kokybinį pokytį per ūkio struktūras. Pavyzdžiui, vienas paramos mechanizmas būtų, kai ūkis taiko klasikinę ariminę žemdirbystę, naudoja mineralines trąšas. Kita paramos schema - palankesnė klimatui ir finansiškai ūkininkui – kai taikomos sėjomainos, neariminės žemdirbystės, naudojamas mėšlas ir pan. Tokie ūkiai turėtų turėti tam tikras palankesnes schemas. Kalbame apie organinių medžiagų ir organinės anglies kaitos mechanizmą“, - teigė žemės ūkio ministras.

MŪ, ŽŪM inf.