Nors Lietuvos valdžia nuolat kartoja, kad žemės ūkis – strateginė sritis, tačiau 2026 m. valstybės biudžeto projektas tai paneigia. Projekte numatyta, kad Žemės ūkio ministerijos kuruojamų sričių finansavimas gerokai mažėja – net 11,6 proc. mažiau nei 2025 metų.

Vadinasi, strateginei institucijai teks tenkintis pažadais užuot gavus reikiamo dydžio finansavimą. Tenka pripažinti, kad pateiktas svarstyti biudžeto projektas yra blogiausias nuo Lietuvos įstojimo į ES, kai kasmečiai valstybės biudžetai nuosekliai tik didėjo.

Politinis prioritetas ar tik politinė retorika?

Mėgstama kalbėti apie žemės ūkį kaip apie strateginį sektorių – vieną iš valstybės egzistencinių ramsčių, gyventojų aprūpinimo maisto produktais ir regionų vystymosi garantą. Kai kuriuose šalies regionuose žemės ūkis – pagrindinis darbdavys ir vietos ekonomikos variklis.

Kiekvienas biudžeto euras, skirtas investuoti į žemės ūkį, čia reiškia darbo vietas, mokamus mokesčius ir tvarias kaimo bendruomenes.

Spalio 21 d. Seimui pristatytas biudžeto projektas iš pirmo žvilgsnio atrodo įspūdingai: valstybės pajamos, kartu su ES lėšomis, turėtų siekti 21 mlrd. eurų – net 16,8 proc. daugiau nei šiemet, o išlaidos augs iki 27,5 mlrd. eurų.

Teigiamai vertiname, kad krašto apsaugai kitąmet numatyta rekordinė suma – 5,38 proc. BVP, beveik 4,8 mlrd. eurų. Siekiant suformuoti tokio dydžio lėšas krašto gynybai ir tuo pačiu padidinti finansavimą žemės ūkio sektoriui, siūlau realius papildomus finansavimo šaltinius, kuriuos pristatau šio straipsnio pabaigoje.

Milijonai atimami iš tų, kurie maitina šalies gyventojus

Pagal biudžeto projektą, Žemės ūkio ministro valdymo sričiai – Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) – 2026 metais planuojama skirti 1,111 mlrd. Eurų, iš jų: ŽŪM numatyta 1,082 mlrd. Eur, o VMVT – 29,37 mln. eurų.

Iš pirmo žvilgsnio tai solidžios sumos. Tačiau didžiąją dalį (net 80,4 proc.) ŽŪM skiriamų asignavimų sudaro ES lėšos – 869,25 mln. Eur, iš jų: tiesioginėms išmokoms numatyta 604,11 mln. Eur. Valstybės biudžeto lėšomis įgyvendinamoms priemonėms finansuoti bus skiriama 137,15 mln. Eur, iš jų: dotacijos savivaldybėms sudarys 26,42 mln. eurų.

Deja, tenka konstatuoti, kad 2026 m. ŽŪM finansavimas mažinamas 142,3 mln. eurų arba net 11,6 proc. Palyginus su šiais metais, VMVT biudžetas mažinamas 1,79 mln. eurų arba 5,7 proc. Pagal ministerijos pateiktus poreikius, 2026 m. ŽŪM neskirta 179,3 mln. eurų, iš jų bendrojo finansavimo lėšų – 8,6 mln. Eur, valstybės biudžeto lėšų – 170,7 mln. Eur (iš jų savivaldybių biudžetams – 29,3 mln. Eur).

„Žemės ūkis vadinamas strateginiu, bet biudžete jam skiriama nepakankamai lėšų,“ – šią frazę šiandien kartoja vis daugiau ūkininkų ir kitų šio sektoriaus atstovų. Kai finansavimas krinta dviženkliais procentais, strategijai vietos nebelieka – lieka tik išgyvenimo klausimas.

Formaliai deklaruojama strategija veda į realius praradimus

Daugiau nei prieš metus, kai Vyriausybei vadovavo premjerė Ingrida Šimonytė, buvo priimtas svarbus sprendimas – 2026 metais žemės ūkio finansavimą padidinti 27,5 mln. eurų. O šiandien vietoje augimo – mažinimas. Tai reiškia ne tik sumažėjusias investicijas, bet ir stringančias programas: modernizacijos, melioracijos, paramos jauniesiems ūkininkams ir regionų vystymo projektai lieka be realaus pagrindo.

Kai kalbama apie žaliąjį kursą ir tvarų ūkininkavimą, būtina prisiminti: be finansinio pagrindo šie tikslai tampa lozungais. Kaip įgyvendinti aplinkosaugines reformas, investuoti į inovacijas ar pereiti prie mažiau taršaus ūkininkavimo, kai valstybė mažina finansavimą?

Ši situacija kelia pagrįstą klausimą – ar strateginė sritis Lietuvoje iš tiesų yra vertinama, ar tik patogi politinė frazė prieš rinkimus?

Mažinimas tęsis ir 2027–2028 metais

Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad šis mažinimas nėra laikinas. Finansų ministerija jau dabar numatė, kad 2027 ir 2028 metais ŽŪM asignavimai bus dar mažinami – nors ES lėšos liks tokios pačios.

2027 m. biudžetas apkarpomas dar 2,33 mln. eurų, o 2028 m. – net 14,93 mln. eurų. Vadinasi, valstybė kryptingai mažina savo finansinį indėlį į strateginį žemės ūkio sektorių kuruojančios ministerijos asignavimų krepšelį. Kitaip tariant, mažinimas tampa planine politika, o ne išimtimi.

Kam reikalingi gražūs žodžiai, jei jų nesilaikoma?

Žemės ūkis nėra eilutė valstybės biudžeto lentelėje – tai žmonės, dirbantys žemę ir auginantys ūkinius gyvūnus, tai šeimos ūkiai ir kaimo bendruomenės, tai šalies gyventojų aprūpinimas saugiais maisto produktais, tai žemės ūkio produkcijos eksportas bei regionų ekonomika.

„Kai valstybė mažina finansavimą žemės ūkio ir maisto produktų gamybai, ji mažina ir savo atsparumą galimoms krizėms,“ – sako ekonomikos ekspertai.

Iš tiesų, pastarųjų metų iššūkiai – pandemija, Rusijos sukelto karo Ukrainoje neigiamas poveikis maisto tiekimo grandinėms, infliacija – parodė, kad stiprus žemės ūkis yra ne mažiau svarbus, nei kariuomenės tinkama parengtis.

Tačiau Lietuvoje vis dar gaji tendencija, kad žemės ūkio strategija – tai labiau kalbos, o ne žemės ūkiui reikiamo dydžio finansinė parama.

Pavojus valstybei, kai užmirštama, kas ją maitina?

Kiekvienas biudžeto euras, skirtas žemės ūkiui, – tai ne tik parama ūkininkaujantiems. Tai darbo vietos, mokami mokesčiai, regionų išlikimas ir šalies nepriklausomybė, telpanti maisto tiekimo grandinėje. Mažinant finansavimą šiam sektoriui, valstybė silpnina savo egzistencinį pagrindą.

„Be stipraus žemės ūkio nėra stiprios, saugios ir klestinčios Lietuvos,“ – tai ne metafora, o ekonominis faktas. Jei valstybė nesugebės matyti toliau vieno biudžeto ciklo, netrukus kalbėsime ne apie paramos mažinimą, o apie šio svarbaus strateginio sektoriaus išlikimą.

Kur rasti lėšų valstybės biudžeto pajamų papildymui?

Seimas šiuo metu svarsto įstatymų projektus, kuriuos teko man parengti. Projektai reglamentuoja įsiterpusios valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimą. Šių projektų tikslas – efektyviau valdyti žemės išteklius, užtikrinti ilgalaikį žemės naudojimą bei papildyti valstybės biudžetą.

Įstatymo projektai pateikti, tačiau jie yra nepagrįstai vilkinami valdančiosios daugumos jau beveik metus. Per tą laiką šie įstatymų projektai jau galėjo būti priimti Seime ir gautos pajamos iš įsiterpusios valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo galėjo gerokai papildyti ne tik šių metų biudžetą, bet ir būti reikšmingu lėšų šaltiniu formuojant 2026 m. biudžetą.

Papildomai gautų pajamų paskirstymas

Pagal siūlomus įstatymų pakeitimus iš įsiterpusios valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo galėtų būti gauta apie 2 mlrd. Eur, kurie būtų paskirstomi taip:

• 20 proc. – tai sudarytų apie 400 mln. Eur, galėtų būti skirti svarbiems žemės ūkio projektams finansuoti;
• likusi dalis (80 proc.) – tai sudarytų apie 1,6 mlrd. Eur, galėtų būti pervesti į Valstybės gynybos fondo sąskaitą. Tai padidintų lėšas krašto apsaugai.

Kazys STARKEVIČIUS,

Seimo narys, praėjusios kadencijos Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, du kartus buvęs žemės ūkio ministras