Vilnius. Norvegijai paskelbus apie priimtą sprendimą broilerius auginti tik ekstensyviai, Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas sako, kad iniciatyvų ir sprendimų gali būti įvairių, tik klausimas, ar vartotojas pasirengęs už tai mokėti.

Pasak G. Kauzono, Norvegija iki šiol broilerius augino intensyviai – per 40-41 dieną. Nuo 2027 m. pabaigos, kai sprendimas įsigalios, juos augins 60 ir daugiau dienų. 

Tokį sprendimą jis vertina kaip Norvegijos norą apsaugoti savo rinką, kita vertus, anot G. Kauzono, ta rinka ir dabar yra pakankamai apsaugota, iš Europos eksportuoti į Norvegiją yra gana sudėtinga.

Jis primena, kad panašų sprendimą prieš keletą metų buvo priėmusi ir Danija, tačiau vėliau viskas pakrypo kiek kita linkme.

„Danija buvo nusprendusi, kad parduotuvėse bus parduodami vien tik ekstensyviai auginti broileriai. Vis dėlto gana greitai, po ūkininkų protestų ir po to, kai pamatė, kokią įtaką tokia iniciatyva turi produkcijos kainai, pakeitė savo įstatymus.

Dabar ekstensyvus auginimas Danijoje reiškia, kad auginama ne 41, o 42 ir daugiau dienų. Gavosi tokia ekvilibristika žodžiais – kad nereikėtų keisti įstatymų, priimtų sprendimų, pasikeitė apibrėžimą“, – pasakoja G. Kauzonas.

Kodėl taip nutiko? Anot jo, ekstensyvus auginimas yra brangus malonumas ir netvarus sprendimas. „Tam, kad per ilgesnį gyvenimo laiką gyvūnas pasiektų tokį pat svorį, kaip ir auginant intensyviai, jis turi sunaudoti daugiau maisto, o tai automatiškai atsispindi ir savikainoje.

Užauginti vienam kilogramui produkcijos, fermos ir patalpos išnaudojamas mažiau efektyviai: jei įprastai per metus gyvūnai apgyvendinami septynis ar daugiau kartų, tai, auginant ekstensyviai, šis skaičius sumažėja iki trijų – keturių kartų. Tad iš 1 kv. m. fermos ploto produkcijos kilogramų gauname gerokai mažiau.

Paukščiams gyvenant ilgiau, didėja ir mėšlo kiekis. Įvertinus, kad gaminant 1 kg produkcijos reikia daugiau pašarų ir sukaupiama daugiau mėšlo, didėja ir ŠESD emisijos. Tad teigiamų pusių, kodėl tą reikėtų daryti, surasti nėra lengva“, – sako Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas.

Pasak jo, tai labiausiai pajunta pirkėjai – auginant ekstensyviai paukštiena brangsta keliais kartais, galiausiai gali būti brangesnė ir už jautieną. Nors visada buvo laikoma, kad paukštiena yra pigiausias gyvūninių baltymų šaltinis.

„Manau, kad tokių žingsnių kelias yra į niekur. Tuo labiau, kad Lietuvoje jau turime pavyzdžių su vištų dedeklių laikymo narveliuose perėjimu į laikymą ant kraiko.

Savu laiku prekybos priėmė sprendimus, bet šiandien jie jau jungia atbulinę pavarą, nes supranta, kad atėjęs į parduotuvę pirkėjas balsuoja savo pinigine, o ne lozungais. Jie pasisako esantys už gyvūnų gerovę, tačiau kai kiaušiniai pabrangsta 20-30 procentų...

Taip, tai yra brangesnė technologija, vėl gi – su didesnėmis ŠESD emisijomis, tačiau pats kiaušinis viduje niekuo nesiskiria“, – teigia G. Kauzonas.

Dažnai argumentuojama, kad tokie kiaušiniai yra kokybiškesni, sveikesni, geresni. Vis dėlto G. Kauzonas tam prieštarauja.

„Ar narveliuose, ar ant kraiko padėtas kiaušinis – toks pats, bet laikant laisvai yra gerokai didesnė taršos rizika. Nes ten padėtas kiaušinis bus mėšlinas ir rizika pernešti užkratą bus didesnė.

O klausimas dėl mėsos yra pasirinkimo reikalas. Ko nori vartotojas? Jeigu nori mėsos, iš kurios virs sultinį – taip, geriau, kad tas paukštis būtų vyresnis, o dar geriau, jei tai būtų kokia pusantrų metų višta dedeklė. Bet valgyti norime minkštos mėsytės. Tam ir yra broileriai, kurių mėsa yra minkšta, sultinga. Vėliau, su didėjančiu amžiumi mėsos struktūra keičiasi.

Iš esmės įmonės ar ūkininkai gali užauginti ir pagaminti daug ką ir įvairiomis technologijomis, tik klausimas, kiek tai kainuos ir ar vartotojas už tai balsuos savo pinigine“, – teigia Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas. 

Pasak G. Kauzono, Lietuvoje, galbūt, daugelis vartotojų ir kelia rankas už tai, kas jų supratimu yra didesnė gyvūnų gerovė, bet kai su pinigine prieina prie sprendimo parduotuvėje – nori pigesnio produkto ir atidžiai žiūri į kainą.