Akademija (Kauno r.). Medžioklė Lietuvoje neevoliucionuoja, o taikant neteisingą populiacijos valdymo metodą dažniausiai ir atsiranda probleminių vilkų, pjaunančių naminius gyvulius.

Taip avių augintojams konferencijoje „Avininkystės ūkių tvarumo ir konkurencingumo didinimas“ sakė mokslininkas, stambiųjų plėšrūnų tyrinėtojas, asociacijos „Ekosistemų apsaugos centras“ vadovas Petras Adeikis

Vilkų išpuolius prieš avis, P. Adeikio teigimu, reikia stabdyti naudojant kompleksines gyvulių apsaugos priemones, t. y. tinkamai valdyti vilkų populiaciją, sumedžiojant neperspektyvias vilkų šeimas, prieaugį, išimant iš gamtos probleminius vilkus ir įrengiant tinkamą gyvulių apsaugą nuo stambiųjų plėšrūnų.

Pavienis vilkas tampa probleminiu

P. Adeikis akcentavo, kad teisingai funkcionuoja tik pilna vilkų šeima, todėl svarbu, kad šių plėšrūnų populiacija būtų valdoma vilkus medžiojant kokybiškai, o ne kiekybiškai. Kokybiškas vilkų išėmimas vyksta, kai jie sumedžiojami būtent prie papjauto gyvulio – taip išimamas iš gamtos probleminis vilkas.

„Valdant populiaciją kiekybiškai, gauname neigiamą efektą, sukurdami probleminius vilkus. Jeigu varymo metu nesumedžiojama visa vilkų šeima, tada lieka pavieniai vilkai, kurie nesugeba susimedžioti laukinio stambaus grobio. Turiu daug nufilmuotos vaizdo medžiagos“, – sakė P. Adeikis.

Jis pateikė pavyzdžių, kaip vilko teritorijoje patelė su jaunikliu sugeba nuginti vienišą vilką, arba kaip vilko patinas bando atakuoti tauriojo elnio trimetį patiną, kuris tiesiog nekreipia dėmesio į vilką, maitinasi ir tik vilkui priartėjus ragais pasimuisto ir vilkas pasišalina.

Jeigu yra neperspektyvi vilkų šeima, tarkime, užsiėmusi teritoriją arti žmonių, kur yra pavojus ne tik gyvuliams, bet ir žmonėms, tokiu atveju reikia išimti iš gamtos visą vilkų šeimą. Yra metodų, kaip tai daryti – skandinavų medžiotojai stoja trimis žiedais, užspeičia vilkus į krūvą ir juos visus sumedžioja, nepalikdami pavienių vilkų, nes pavienis vilkas tampa probleminiu“, – pasakojo P. Adeikis.

Neteisingas vilkų populiacijos reguliavimas yra viena iš didžiausių probleminio vilko atsiradimo priežasčių, bet ne vienintelė – gali būti ir susižeidęs ar tiesiog mažesnę baimę žmonėms jaučiantis vilkas.

Vilkai gamtoje privalo būti, tačiau, tyrėjo žodžiais, vilkus medžiojame 1975 m. metodais, t. y. taikome jų populiacijai valdyti kanopinių reguliavimo metodus, o tai yra visiškai neteisinga.

„Neteisingas populiacijos valdymas jums, gyvulių augintojams, kuria ir gilina problemą, o ne ją sprendžia. Apie tai šneku ir Aplinkos ministerijoje“, – sakė P. Adeikis.

Ten, kur būna išimti probleminiai vilkai, jo teigimu, daugiau gyvuliai nepjaunami. Jų augintojams visiškai nenaudinga, jeigu medžiotojai išardytų šeimą, kai šalia gyvena daugiau šeimų. Pavyzdžiui, prie Mūšos tyrelio, anot P. Adeikio, gyvena mažų mažiausiai 3 vilkų šeimos.

„Jeigu medžiotojai išardytų vieną vilkų šeimą, likusios dvi paprasčiausiai padidintų savo teritoriją. Tai reiškia, kad medžiotojų plotuose vilkų nepamažėtų, o iš esmės padaugėtų, nes ten jau būtų nebe vienos šeimos užimta teritorija, o dar dviejų išsiplėtusių šeimų teritorijos. Tai jums visiškai nenaudinga ir jūs turėtumėt šaukti ir sakyti, kad taip negalima elgtis“, – avių augintojams kalbėjo P. Adeikis.

Vienas ištemptas siūlas su elektra – tai ne apsauga nuo vilkų

„Didžiausia šių laikų problema, kad visi turi nuomonę, bet labai mažai kas turi žinių“, – pastebėjo P. Adeikis, turėdamas galvoje ir neprofesionalius vilkų elgsenos vertinimus.
Vienas iš neteisingų teiginių, jo teigimu, neva patelės pradėjo mokyti jauniklius. „Atlikau tyrimą – nieko panašaus. Kai patelė augina jauniklius, alfa patinas apeidinėja teritoriją, todėl labai didelė klaida galvoti, kad vaikšto vienišius. Dažniausiai yra ne taip, nes visi vilkai savo šeimoje turi kažkokias funkcijas“, – dalijosi savo pastebėjimais plėšrūnų tyrėjas.

Ne vienu atveju, kai dėl avių užpuolimo buvo kaltinami vilkai, tai buvo šunų išpuoliai. „Labai dažnai matome tai, ką norime matyti. Todėl visada klausiu, ar turite filmuotą medžiagą, kas pjovė avis? Buvo atvejis, kai šeimininko šuo pjovė, o visais kitais atvejais tai buvo pavieniai vilkai nuo vienų iki 4 metų ir abiejų lyčių“, – tikino P. Adeikis.

Labai mažai kas pripažįsta, kad avis pjauna ir savi šunys, kurie turi jas saugoti. „Jeigu papjautos daugiau kaip 3 avys, tai dažnai būna ne vilko darbas. Bet tik pamatęs nufilmuotą vaizdo medžiagą augintojas supranta, kad reikia išimti iš gamtos ir tą, kuris turėtų saugoti avis“, – dalijosi patirtimi tyrėjas.  

Bet kokiu atveju avių apsauga reikia rūpintis – vienas ištemptas siūlas su elektra, anot P. Adeikio, tai ne apsauga. Iš 38 ištirtų gyvulių užpuolimų tik du atvejai buvo, kur apsauga nuo plėšrūnų atitiko reikalavimus.

„Jeigu kas pasakos, kad vilkas lindo pro elektrinę tvorą, tai žinokit, kad meluoja, nes vilkai labai bijo elektros“, – sakė P. Adeikis.

Jeigu yra probleminis vilkas, kuris pjauna gyvulius, jo nesustabdys nė viena tvora, tada turi įsijungti kitas mechanizmas – probleminių vilkų išėmimas.

„Todėl ir sakau, kad turi būti taikomos kompleksinės priemonės, nes vien tvora vilko nesustabdys“, – pabrėžė vilkų tyrėjas.

Jis pažėrė kritikos kai kuriems medžiotojams, kurie, bandydami sumedžioti probleminį vilką, vilioja jį specialiu garsu viduryje miško. Taip daryti visiškai neteisinga, nes greičiausiai bus išsikviestas teritoriją nuo svetimo vilko saugantis alfa patinas, neva girdintis konkurento balsą.

„Tai va tokia yra parodija su vilkų medžiokle ir vilkų populiacijos valdymu, – sakė P. Adeikis. – Nėra vilko, nėra problemos? Gyvename gamtoje ir aš būsiu tas, kuris šauksiu, kad taip daryti negalima.“