Kretinga. Žemės ūkio augalų auginimo savikainos mažinimas labai susijęs su žemės dirbimo ir sėjos technologija. Tad kokia technologija tinkamiausia mūsų klimato sąlygomis, kaip su mažesnėmis sąnaudomis gauti gerą rezultatą ir kuris sėjos būdas leidžia ištaisyti padarytas klaidas?

Apie visa tai diskutuota bendrovės „DOJUS agro“ surengtame lauko seminare Kretingos r. ūkininko Virginijaus Čėsnos laukuose, kur buvo galima pamatyti, palyginti ir įvertinti trimis skirtingomis technologijomis pasėtų žieminių kviečių pasėlį. Lietingąjį trečiadienį laukuose vykęs seminaras buvo trečiasis ciklo „Dalijamės žiniomis“ renginys. Pirmieji du šio ciklo seminarai buvo nuotoliniai.

Technologijų palyginimo bandymams ūkininkas skyrė lauką, kuriame pernai augo rapsai. Juos nuėmęs sėjo avižų ir ridikų posėlį, deja, jis buvo gana prastas. Kadangi tai buvo paskutinis pernai apsėtas laukas iš 1 250 ha valdomo ūkio, sėta labai vėlai – rugsėjo 31 ir spalio 1 dienomis, nesilaikant optimalios kviečių sėjos terminų.

„Tiesą sakant, mažai sėklos turėjau, todėl sėjau mažesnėmis normomis, dėl to ir pasėlis retesnis. Be to, galvojau, jei neišgyvens, pavasarį atsėsiu, tačiau man svarbiausia buvo nepalikti laukų žiemai plikų, be augalų“, – „Mano ūkiui“ sakė ūkininkas, sėjęs 153 kg/ha norma. Beje, naujovėmis aktyviai besidomintis ūkininkas jau nuo 2004 m. nenaudoja plūgo, nors turi tiesioginės sėjos mašiną, tačiau pripažįsta, kad ja dirbti dar nemoka, todėl kol kas pirmenybę teikia juostinei sėjai.

Vienoje lauko dalyje pasėta į skustą dirvą su Horsch Pronto sėjamąja, kitoje – su juostine Claydon, trečioje – su tiesioginės sėjos mašina Sky. Kompleksinių trąšų ūkininkas nenaudojo.

„Jei būčiau tręšęs, rezultatas ir pasėlių vaizdas gal būtų ir geresnis, tačiau nenorėjau trąšoms švaistyti pinigų. Kadangi ūkyje naudoju biologinius preparatus, pavasarį purškiau azotą ir fosforą fiksuojančias bakterijas“, – atliktus darbus bandymų lauke trumpai pristatė V. Čėsna.

Kretingos r. ūkininkas Virginijus Čėsna jau nuo 2004 m. nenaudoja plūgo, nors turi tiesioginės sėjos mašiną, tačiau kol kas pirmenybę teikia juostinei sėjai

Pirmenybę teikdamas bakterijoms, huminėms rūgštims ir kitiems biologiniams preparatams, ūkininkas stengiasi mažinti mineralinių trąšų, taip pat augalų apsaugos produktų naudojimą. Pasak jo, taip ne tik mažina sąnaudas ir tausoja gamtą, bet ir gerina dirvožemio būklę, pasėlių derlingumą.

Derliaus potencialas panašus, bet juostinės sėjos privalumų daugiau

Apžiūrėdamas juostine Claydon sėjamąja pasėtą lauko plotą, VDU Žemės ūkio akademijos docentas Vytautas Liakas pirmiausia atkreipė dėmesį į platesnę juostą, kurią įvardino kaip vieną iš šios technologijos privalumų, nes augalai gali augti laisvai, didesniais atstumais, nestelbdami vienas kito.

„Nors įprasta ir tiesiogine sėjamąja pasėtų kviečių pasėlis vizualiai atrodo tankesnis, tačiau reikia žinoti, kad eilutės sukuria optinę apgaulę dėl mažų tarpų, nors stiebų skaičius gana panašus. Vis dar nėra bendros nuomonės, kas geriau – tankus ar labiau išsikrūmijęs pasėlis, tačiau akivaizdu, kad juostine technologija sėti augalai krūmijasi geriau, šaknys yra stipresnės, jų daugiau, nuo šaknų nenusipurto žemės, o tai pirmas ženklas, kad augalai jaučiasi komfortiškai, nepaisant visą pavasarį vyravusių šaltų ir sausų orų“, – pastebėjo V. Liakas.

Pasak jo, kadangi augalai sėti vėlai ir drėgnomis sąlygomis, sėja padarant drenažinį kanalą su noragine Claydon sėjamąja padėjo apsaugoti dirvožemį nuo suspaudimo, kuris yra viena iš pagrindinių bėdų mūsų laukuose. Per drenažinį kanalą drėgmė susigėrė žemyn ir augalo šaknys gavo daugiau deguonies, todėl ir šaknų sistema stipresnė.

„Važinėju daug po užsienį, kur tenka pamatyti nemažai juostine sėjos technologija pasėtų pasėlių, nes visi su mažesnėmis sąnaudomis nori gauti gerą rezultatą. Tokiose šalyse, kaip Anglija, Čekija, ši technologija labai populiari ir pasėliai atrodo gerai.

Pvz., Čekijoje, Bulgarijoje dabar totali sausra, viskas džiūsta, nes vyrauja 35 ^oC šiluma ir nuo metų pradžios iškrito tik 100 mm kritulių. Viskas džiūsta, o juostomis pasėti pasėliai laikosi gana neblogai, tai rodo, kad subalansuotas drėgmės režimas“, – pavyzdžių iš užsienio pateikė mokslininkas, pridurdamas, kad kai kuriose pietinėse šalyse juostos formuojamos atsižvelgiant į vyraujančių vėjų kryptis, taip jas išnaudojant ventiliacijai ir apsaugant pasėlius nuo išgulimų.

Pasak VDU Žemės ūkio akademijos mokslininko Vytauto Liako (nuotraukoje dešinėje), mūsų klimato sąlygomis juostinė sėjos technologija ypač tinkama, nes padeda ištaisyti ir tam tikras klaidas

Mokslininko įsitikinimu, norintys žemės dirbimą mažinti mūsų šalies ūkininkai turėtų pradėti nuo juostinės technologijos, nes, jo žodžiais, mūsų dirvožemiai dar nesubrendę tiesioginiai sėjai, kuri pigi, tačiau labai intelektuali technologija – norint ją taikyti sėkmingai, reikia daug žinių apie augalus ir dirvožemį.

„O štai juostinė technologija leidžia ūkininkui padaryti tam tikrų klaidų ir sėjant jas ištaisyti, nelaukiant kitų metų, kaip tiesioginės sėjos atveju“, – sakė V. Liakas, prognozuodamas V. Čėsnos lauke 5–6 t/ha žieminių kviečių derlingumą, nepaisant agrotechninių klaidų.

Kaip sėjant augalams sukurti optimalias sąlygas

Bendrovės„DOJUS agro“ produktų specialistas Mantvydas Bauras detaliai pristatė Anglijos ūkininko Jeff‘o Claydon‘o (Džefas Kleidonas) sukurtą juostinės sėjos mašiną, padedančią mažinti javų auginimo sąnaudas.

Tad kuo išskirtinė ši mašina? Kaip juokavo V. Liakas, pirmiausia anglišku paprastumu. Mašinos priekyje yra augalinių liekanų atpjovimo diskai, už jų eina drenažiniai noragai, kurie, M. Bauro žodžiais, padaro drenažinį kanalą ateities pasėliui, t. y. sukuria optimalias sąlygas augalams augti.

„Taip paruoštoje sėjos eilutėje augalai gali laisvai, patogiai ir be jokių kliūčių šaknytis. Jei dirva suspausta, augalai šaknis pradeda leisti ne gilyn, o į šonus, ieškodami, iš kur galėtų pasiimti maisto medžiagų ir vandens. Taip išeikvojama labai daug energijos. O paruoštas šaknijimosi griovelis užtikriną gerą startą, ypač žieminių augalų“, – vieną iš mašinos privalumų įvardijo specialistas, atkreipdamas dėmesį ir į galimus tris variantus trąšoms įterpti.

Augalai sėjami 13 cm išsėjimo noragais, kurie sėklas paguldo drenažinio kanalo kraštuose. Pasak M. Bauro, tai leidžia kontroliuoti sėjos gylį, kurį palaiko atraminiai ratai. Viena iš jų ypatybių ta, kad nė vienas ratas nevažiuoja pasėta juosta, o tik tarpueiliu.

Juostinę Claydon sėjos mašiną detaliai pristatė bendrovės„DOJUS agro“ produktų specialistas Mantvydas Bauras

Dar viena konstrukcinių mašinos elementų eilė – užžėrimo lopetėlės, kurios važiuoja per nedirbtus tarpueilius ir žemėmis, kurias iš abiejų pusių verčia strėliniai noragėliai, užžeria sėjos eilutę, bet jos neužspaudžia, o tai ypač svarbu dirbant drėgnomis sąlygomis. Paskutinis komponentas – akėtėlės, kurios supurena dirvos paviršių ir augalines liekanas, kad pavasarį greičiau sušiltų žemė, kad drėgmė pasiektų sėklas ir trąšas, kad nebūtų užspaudimo.

„Gamintojo ir mūsų pastebėjimais, tokios komplektacijos mašina – geriausia mūsų sąlygomis, nors galima sukomplektuoti ją ir su prispaudimo ratukais, granulių nuo šliužų išbarstymo įranga ir pan. Sėjamojoje sudėti sėklų ir trąšų užsikimšimą fiksuojantys davikliai, galima ja sėti pagal žemėlapius“, – mašiną pristatė specialistas, rekomenduodamas kartu naudoti ir ražienines akėčias.

Šią mašiną jis įvardijo pigiausia ir greičiausia priemone pabiroms sudaiginti ir šiaudų kupstams išlyginti. Akėčiomis galima dirbti 20–25 km/val. greičiu, sunaudojant 2–3 l/ha degalų ir užtikrinant 99 proc. pabirų sudaiginimą, nes visos sėklos įterpiamos vienodame gylyje, kadangi dirbama tik 1–3 cm gyliu.

Kiti taupyti ir mažinti savikainą padedantys sprendimai

Kaip galima dar labiau sumažinti grūdų auginimo savikainą? Svarbiausi dalykai – purkšti ir tręšti tik ten, kur reikia, ir tik tiek, kiek reikia. Tai įgyvendinti gali padėti gerokai atnaujinti John Deere purkštuvai, ir išmanios naujos kartos Kuhn trąšų barstomosios.

Pristatydamas John Deere R975i prikabinamą purkštuvą su 7 500 l talpos rezervuaru ir 30 m darbinio pločio sijomis, įmonės „DOJUS agro“ produktų specialistas Aurimas Cikanavičius atkreipė dėmesį į purškimo sistemos patobulinimus, suteikiančius daugiau galimybių: galima purkšti kas 50, kas 25 cm, taikyti juostinį purškimą, pvz., bulvių, kukurūzų, runkelių pasėliuose, sureguliuojant, kad purkštų kas kelintas purkštukas.

„Kai purkštukai išdėstyti 25 cm atstumu, sijas galima leisti arčiau augalų ir purkšti tiksliau. Purkštuvas sukomplektuotas su 5 jutiklių aukščio davikliais, tad kiekviena sija kopijuoja nepriklausomai viena nuo kitos, tai ypač svarbu, norint išlaikyti tolygų purškimo aukštį nelygiuose laukuose.

Naujovė – purkštukų tikrinimo pultelis, kuris leidžia patogiai patikrinti kiekvieną purkštuką ir jo purškimo kokybę, norint išsiaiškinti, kuris jų užsikišęs ar sugedęs, jei pakyla slėgis“, – naujus dalykus vardijo specialistas, primindamas ir dviejų išcentrinių siurblių PowerSpray sistemos privalumus, tarp kurių – ir gerokai greitesnis purškimo normos atstatymas.

Bendrovės „DOJUS agro“ Tiksliosios žemdirbystės padalinio vadovas Žilvinas Juškys pristatė, kaip galima tiksliai išberti trąšas su išmania trąšų barstomąja Kuhn Axis, galinčia tręšti kintama norma, kuri gali būti skirtinga kairėje ir dešinėje pusėse, taip pat kaip tikslingai panaudoti azotines trąšas naudojant azoto jutiklių Greenseeker įrangą. Ši įranga išskirtinė tuo, kad gali efektyviai dirbti bet kuriuo metu ir bet kokiomis sąlygomis tiek su purkštuvais, tiek su tręštuvais.

Ką svarbu žinoti atliekant dirvožemio tyrimus, paaiškino įmonės agronomas, tiksliųjų technologijų specialistas Giedrius Žiūraitis. Su nauja įmonės paslauga – organinės anglies kaupimo programa ir galimybe papildomai uždirbti, pereinant prie tvaraus ūkininkavimo, supažindino tiksliosios žemdirbystės projektų vadovas Dovydas Pikčilingis.