Jonava. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas Vilionis sėdėjo panarinęs galvą, kai kolegos ragino jį likti dar vienai kadencijai. Suprato, kad teks šitą sunkų vežimą traukti toliau.

Visuotiniame LPGA ataskaitos ir rinkimų susirinkime J. Vilionis sakė, kad jau norėtų trauktis iš prezidento pareigų. „Jeigu bus norinčių perimti Asociacijos vairą, balsuosiu už“, – sakė jis, Asociacijai su pertrauka vadovaujantis nuo 2007-ųjų.

Tačiau LPGA nariai J. Vilioniui net neleido viltis, kad galėtų pasitraukti. Jie pabrėžė, kad Asociacija dar neužaugino pamainos jam ir J. Vilionis kol kas nepakeičiamas, geba kalbėti su tais, kurie nesikalba.  

Pats J. Vilionis pasiūlė į prezidentus Pauliukų ŽŪB vadovą Andrejų Štombergą, tačiau jis atsisakė. Absoliučia balsų dauguma J. Vilionis liko dar 4 metams vadovauti Lietuvos pieno gamintojų asociacijai.

Dar vienai kadencijai LPGA prezidentu išrinktą Joną Vilionį sveikino ilgametis bendražygis Andrejus Štombergas

LPGA taryboje toliau dirbs ir 14 iš 18 praėjusios kadencijos tarybos narių, o naujai išrinkti yra ūkininkai Marius Eglynas, Eimantas Eigirdas, Romualdas Majeras ir kooperatyvo „Eko tikslas“ vadovas Mindaugas Petkevičius. LPGA nariai labai ragino aktyviai į veiklą įsitraukti jaunuosius M. Eglyną ir E. Eigirdą, nes reikia jų energijos ir idėjų. E. Eigirdas ne iš karto sutiko, pasak jo, su tokia energija bus konfliktų. A. Štombergas įkalbėjo jį pabandyti ir prireikus apginti savo nuomonę.

LPGA taryboje – ir seni, ir nauji nariai, kuriems teks atsakinga misija padėti pieno sektoriui išgyventi krizę

Pabrėžė vienybės svarbą

LPGA narių gretos plečiasi – vis daugiau pieno gamintojų supranta, kad po vieną nieko nepasieks. Tai pabrėžė ir J. Vilionis, kvietęs visus aktyviai dalyvauti kovo 23 d. proteste: „Mes esame kaip tas šluotražis – tik būdami kartu galime siekti savo tikslų, po vieną esame niekas.“

LPGA visuotiniame susirinkime dalyvavo aktyviausi Asociacijos nariai

Daugelis kalbėjusiųjų pabrėžė vienybės svarbą, ypač šiuo metu, kai pieno sektorius atsidūręs ant bedugnės krašto.

„Visus ūkius dabar bando supriešinti, o mums kaip niekada reikia būti vieningiems. Dideli ūkiai dabar praranda daugiau, tik mažiems sunkiau tai pakelti“, – kalbėjo Griškabūdžio ŽŪB vadovas Petras Puskunigis. Jis, be kita ko, dėkojo jauniesiems ūkininkams už iniciatyvas ir išreiškė viltį dirbti kartu.

Griškabūdžio ŽŪB vadovas Petras Puskunigis ragino ir stambiuosius, ir smulkiuosius ūkininkus saugoti vienybę

LPGA nariai kritikavo valdžios nuolat pabrėžiamą kooperacijos būtinybę kaip vienintelę panacėją – ne dėl to, kad tai bloga mintis, nes kooperuotis tikrai reikia, bet dėl to, jog to nepasieksi per savaitę ar mėnesį, o išgyventi reikia dabar. Tai pabrėžė ir susirinkime dalyvavęs Seimo narys Vigilijus Jukna: „Per krizę reikia greitai rasti pinigų nacionaliniame biudžete, kad būtų stabilizuota padėtis, o tik paskui kalbėti apie ilgojo laikotarpio priemones. Nes jų gali ir neprireikti, jeigu nepadėsime pieno sektoriui dabar.“

Biržų r. ūkininkė Vaidutė Stankevičienė sakė negalinti suprasti, kodėl valdžia prieš žemės ūkį, ir ragino ūkininkus streikuoti

Pasak žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininko Tomo Raudoniaus, Latvijos ūkininkai, toliau investuojantys į pieno ūkio plėtrą, nemoka pelno mokesčio. Lietuvos ūkininkams būtų prasminga ir logiška pagalba, jeigu už 2022 m. pelno mokestis būtų sumažintas nuo 15 iki 5 procentų.

Reikia didinti „Pienas LT“ gamybos apimtis

J. Vilionis, pabrėžęs, kad iš maždaug 40 pieno kooperatyvų Lietuvoje tik 6–7 yra tikri, kurie kuria pridėtinę vertę, teigė, kad sprendimu galėtų tapti „Pienas LT“ gamybos pajėgumo didinimas. Šiuo metu „Pienas LT“ gamykla visiškai užpildyta ir norintys tapti kooperatyvo nariais rašomi į eilę – kol kas jų priimti nėra galimybės.

T. Raudoniaus teigimu, kooperacijos procesas turi vykti ir vyksta, bet šiandien to nepakanka, kad krizė būtų įveikta.

„Pienas LT“ valdybos pirmininkas Tomas Raudonius pabrėžė kooperacijos svarbą ir naudą

Pasak T. Raudoniaus, „Pienas LT“ turi galimybių plėsti veiklą nuo 200 iki 600 t pieno per dieną. Kuriuo keliu gamykla pasuks, priklausys nuo dviejų dalykų: prisijungti norinčių ūkių ir jų pieno kiekio (šiuo metu eilėje laukia maždaug 150–200 t pieno), taip pat nuo to, kiek valstybė per investicinę paramą galės prisidėti prie investicijų. Norint išplėsti „Pienas LT“ gamybą 600 t, reikia investuoti 40 mln. eurų.

„Lietuvai reikia pieno ne mažiau, negu dabar pagaminama, tai reiškia, kad reikalingi ir smulkūs, ir vidutiniai, ir stambūs ūkiai. Nereikia galvoti, kad sumažėjus ūkių perdirbėjai mokės daugiau. Ne, nes prarasime mastą, kartu ir tarptautinį konkurencingumą, nes pieną eksportuojame. Tai reikš ir mažesnes kainas, sumenkusias investicijas ir ūkių traukimąsi“, – teigė T. Raudonius.