Kaunas. Įtampa pieno sektoriuje nemažėja, ūkininkai toliau nerimauja dėl ateities. Ką daryti tokiomis aplinkybėmis? Vieni teigia, kad turi padėti valstybė, kiti – jog krizėms reikia ruoštis iš anksto.

Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius LSDP žemės ūkio komiteto nuotolinį susitikimą su socialiniais partneriais pradėjo nekokia žinia: „Kauno rajone, Akademijoje, šiandien dalijamas pienas. Nusigyvenome tiek, kad esame priversti ne parduoti, o nemokai dalyti.“

Krizės švelninimo priemonių yra, tik reikia veikti

Anot Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidento Eimanto Pranausko, galimi sprendimai išsakyti dar vasario 1 d. sušauktoje Pieno taryboje.

Vienas jų – sugrąžinti nacionalinę pagalbą. „Šios priemonės neliko Strateginiame plane. Manau, jei kreiptumės į Europos Komisiją ir pripažintume, kad padarėme klaidą, ji leistų ją ištaisyti ir atstatyti papildomas nacionalines tiesiogines išmokas (PNTI)“, – pabrėžė LŽŪBA prezidentas ir pridūrė, kad, kalbant apie pieną, Lietuva turi EK nustatytas gana plačias ribas papildomai nacionalinei paramai.

E. Pranauskas priminė ir apie siūlymą taikyti valstybės pagalbos schemas. Taip pat prakalbo apie visiškai naują trečiąjį siūlymą. „EK teigia, kad nacionalinės institucijos gali reguliuoti rinką. Mes turime šias prielaidas, bet sunku pasakyti, ar bandėme jas atidaryti. Reikia bandyti“, – teigė jis.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas Vilionis priminė, kad dabar pieno gamintojams tenkanti dalis galutinėje pieno kainoje sudaro vos 23–26 procentus.

Blogiems laikams reikia ruoštis

Susitikime dalyvavęs prekybos tinklo „Norfa“ valdytojas Dainius Dundulis sakė palaikantis žemdirbius. Jo teigimu, nieko nedarant viskas gali baigtis dar blogiau, netgi sumažėti pieno gamybos apimtys.

Vis dėlto, pasak D. Dundulio, versle visko pasitaiko ir nuopuoliams reikia ruoštis iš anksto. „Po gerų laikų beveik visada ateina blogi. Reikia tai turėti omenyje ir pasiruošti“, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad žema pieno supirkimo kaina yra tik 10 dienų (nuo vasario 1 d.), tad tai dar trumpas laikas.

„Mums pieno kaina pradėjo mažėti nuo rugsėjo po 4 centus. Didžiausias kritimas fiksuotas sausio 1 d., nuo tada pradėjo mažinti po 10 centų nuo kilogramo. Vasario 1 d. kaina nukrito dar 10 centų“, – sureagavo Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė.

Pasak jos, užsiauginti lašinius ir taip pasiruošti sunkiems laikams pavyksta ne visiems, tai ypač sunku padaryti smulkiesiems ūkininkams. Mat, R. Vilimienės teigimu, mažesniam pieno ūkiui už tų pačių kokybinių rodiklių pieną mokama kone perpus mažiau.

„Tarkime, iš vieno ūkio nuperkama 2 t pieno po 50 centų už kilogramą, o kaimyninio ūkio savininkui, kuris pagamina 200 kg pieno, mokami vos 28 centai. Tačiau žaliavų, reikalingų pienui gaminti, kainos vienodos visiems. Tai problema, apie kurią niekas nekalba. Kaip smulkiajam ūkininkui užsiauginti lašinius?“ – svarstė R. Vilimienė.

Svarbu grįžti prie Pieno įstatymo

Diskusijose dalyvavusi Lietuvos smulkių ir vidutinių pieno ūkių asociacijos valdybos narė Regina Bernatonienė išsakė poziciją, jog pieno gamintojai nori sąžiningų sąlygų, bendradarbiaujant su perdirbėjais.

Jos teigimu, svarbu, kad apie kainų pokyčius būtų pranešama gerokai anksčiau, priedai būtų reglamentuoti. „Dabar sutarčių pasirašymo situacija nėra gera. Norėtume, kad būtų priimtas Pieno įstatymas, kuris jau ruoštas ir derintas, bet kažkodėl dingo iš akiračio. Reikėtų jį prisiminti ir reglamentuoti visą tvarką“, – pabrėžė R. Bernatonienė.

Vis dėlto LPGA prezidentas rengtam ir primirštam Pieno įstatymui pažėrė kritikos, mat jo projekte figūruoja tik ūkininkai ir perdirbėjai, o valstybės ir prekybininkų nėra. Anot J. Vilionio, Pieno įstatymas, net jį priėmus, būtų veiksmingas tik tuo atveju, jei į jį būtų įtraukti visi dalyviai.

J. Vilionis teigė nesuprantantis žemdirbių, kurie pienu laisto laukus ar jį nemokamai dalija žmonėms. „Turi būti bendri veiksmai – pieną turime parduoti, ne atiduoti. Turime gauti pajamų, kad bent gamybos kaštus padengtume. Juk ūkininkams reikės mokėti mokesčius“, – aiškino jis.

„Visi sėdime vienoje valtyje“

Pasak „Pieno centro“ vadovo Egidijaus Simonio, pieno sektoriui problemų kyla ne tik Lietuvoje. „Visi sėdime vienoje valtyje. Kai buvo geri laikai, kainos kilo kaip ant mielių. Dabar ši problema yra visame pasaulyje. Pas mus kritimas didesnis, nes prieš tai kainos gerokai šovė į viršų. Nereikėtų vienų kitiems kaltinti.

Kalbant bendrai apie eksporto rinkas, kainos ėmė kristi jau nuo rudens, rugsėjo pabaigos. Tada įmonės dar laikėsi ir galvojo, kad tai tik laikini svyravimai, kurių dažnai pasitaiko, todėl kainodara išliko ta pati. Tačiau lapkritį supratome, kad yra blogai ir viskas tik dar blogės, nes kainos krito labai sparčiai“, – sakė E. Simonis.

Pasak jo, prie blogos pieno sektoriaus situacijos taip pat prisidėjo sumažėjęs Kinijos importas ir labai pabrangę energijos ištekliai.

Lietuvos Žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas taip pat kalbėjo, kad energetikos krizė ūkininkams sukėlė daug išbandymų.

„Gamybos kaštai praėjusiais metais buvo dideli. Dėl karo brango dyzelinas, elektra, dujos. O dabar dar ir supirkimo kainos sumažėjo. Tai dvigubas smūgis“, – sakė J. Kuzminskas ir pridūrė, kad kai kuriems ūkininkams kaina nedengia net savikainos.

„Pieno centro“ vadovas anksčiau šią savaitę teigė, kad pagrindinė sektoriaus problema – trumpalaikės sutartys tarp pieno tiekėjų ir supirkėjų, nes žaliavinio pieno supirkimo kainos gali būti keičiamos kas 30 dienų.

„Būtent dėl šios priežasties Lietuvoje kyla didelių pieno supirkimo kainų svyravimų. Juos lemia greita reakcija į bet kokius kainų pokyčius Europos ir pasaulio rinkose. Tai nesuteikia stabilumo nei ūkininkams, nei perdirbėjams“, – pabrėžė E. Simonis.

Be kita ko, pienininkų asociacija „Pieno centras“ siūlo įteisinti ilgalaikes žalio pieno pardavimo ir pirkimo sutartis bei sukurti vieną bendrą rizikos valdymo fondą.

Žemdirbiai vis dar aktyviai rengia pieno dalijimo akcijas

Lietuvos pieno gamintojai šią savaitę pradėjo protestu prieš padėtį pieno sektoriuje. Nemažai ūkininkų nusprendė pieną išlaistyti (vengdami patirti transportavimo išlaidų) arba jį nemokamai išdalyti žmonėms, o ne atiduoti perdirbėjams.

Savaitės pradžioje aktyviai pieną gyventojams dalijo Šilutės, Telšių, Plungės, Šilalės ir kitų rajonų ūkininkai. Šiandien ir dar savaitgalį pieno dalijimo akcija „Nemokamo pieno (ne)būna?“ bus tęsiama Kauno, Tauragės, Telšių, Marijampolės, Jurbarko, Lazdijų, Šiaulių, Šakių ir kituose rajonuose.