Kėdainių r. Daržovių augintojai šių metų sezoną įsimins kaip vieną ekstremaliausių. Kaip prisitaikyti prie besikeičiančių klimato ir rinkos sąlygų? Apie tai diskutuota ir naujos technologijos demonstruotos tradicinėje lauko dienoje, kurią surengė Lietuvos daržovių augintojų asociacija (LDAA).

Lauko diena-diskusija „Inovatyvių technologijų taikymas daržininkystėse, keičiantis klimatinėms sąlygoms“ vyko šalyje žinomo daržininko Vidmanto Kvedaro šeimos ūkyje, įsikūrusiame Lančiūnavoje (Kėdainių r.).

Renginyje LDAA direktorė Indrė Lukoševičienė apžvelgė šiemet deklaruotų bulvių ir daržovių pasėlių pokyčius, pateikė derliaus prognozes.

LDAA pirmininkas Martynas Laukaitis ir ūkininkas V. Kvedaras bei kiti daržininkai įvardijo šio sektoriaus aktualijas.

Vėliau vyko demonstracinių laukų apžiūra, pristatyti ūkio pasėliuose vykdomi gamybiniai bandymai, daržininkystėje naudojama technika.

Renginyje dalyvavo ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Ūkininkas Vidmantas Kvedaras kartu su žmona Regina padėkojo ilgametei konsultantei Marijai Čižauskienei (dešinėje) už indėlį sprendžiant daržovių priežiūros, augalų apsaugos klausimus

Viename didžiausių šalyje daržininkystės ūkių Kvedarų šeima (ūkius įkūrę ir du sūnūs) augina bulves, kopūstus, morkas, burokėlius, svogūnus, lauko agurkus. Kaip sakė V. Kvedaras, visą užaugintą daržovių derlių stengiasi perdirbti savo ūkyje, nes taip gaunama didesnė pridėtinė vertė.

Ūkyje dirba apie 30 specialistų komanda, o bendrai darbuotojų yra apie 200. Jie į darbą atvežami ne tik iš Kėdainių, bet ir kitų dviejų aplinkinių rajonų. Daržovės auginamos taikant naujas technologijas, kuo daugiau mechanizuojant darbus.

Vienam sunkiausių ir daug rankų darbo reikalaujančių darbų – kopūstų derliui nuimti – Kvedarų ūkyje šiemet naudojamas naujas specialus kombainas

Laistymas – ne vandens švaistymas

Ūkininkas įvardijo bent kelias svarbias problemas, kurios aktualios ir kitiems šalies daržininkams. „Man kelia rūpestį klimato kaita. Nuo krušos šiemet mūsų ūkį Dievas apsaugojo, bet kiti patyrė didžiulių nuostolių. Manau, daržovių draudimas nuo nepalankių oro sąlygų taps vis aktualesnis“, – sakė V. Kvedaras.

Kita taip pat su besikeičiančiais orais susijusi daržininkų aktualija – daržovių pasėlių laistymas. Be to praktiškai jau neįmanoma užauginti normalaus derliaus. Daržininkai nepamena tokio atvejo, kaip šį pavasarį, kai dėl ankstyvos sausros dar prieš daržovių sėją teko laistyti dirvą, nes ji buvo tokia sausa, kad niekas nebūtų sudygę.

„Laistymas – ne vandens švaistymas, o gamtosauga, nes nepalaisčius auginamos daržovės nepasisavintų trąšų, jos visos išsiplautų į gruntinius vandenis, galiausiai pasiektų Baltijos jūrą“, – pastebėjo M. Laukaitis.

Siekdami taupyti vandenį, daržininkai pereina prie modernesnių drėkinimo technologijų, pavyzdžiui, įsirengia kapiliarinio laistymo sistemas. Tokia technologija išbandoma ir V. Kvedaro ūkyje.

LDAA pirmininkas Martynas Laukaitis kalbėjo apie laistymo, pridėtinės vertės mokesčio problemas

Gyvenimą palengvintų mažesnis PVM tarifas

Daržininkai įvardijo ir daugiau savo verslo aktualijų. Viena jų – pridėtinės vertės mokestis (PVM). Augintojai siekia, kad daržovėms būtų taikomas lengvatinis PMV, kaip tai padaryta kaimyninėse Lenkijoje (PVM – tik 3 proc.) ar Latvijoje (5 proc.). Pas mus lengvatų už daržoves ar kitus maisto produktus nėra – tenka mokėti įprastą 21 proc. PVM. Todėl rinkoje konkurenciją, ypač su lenkiška produkcija, tenka atlaikyti nelygiavertėmis sąlygomis.

Klausimas dėl mažesnio PVM maisto produktams, pavyzdžiui, daržovėms, keliamas jau ne pirmą kartą, tačiau pastarosios vyriausybės to nesiėmė. Esą dėl to maisto produktai neatpigtų, o sumažinto PVM skirtumas nusėstų prekybininkų ir kitų rinkos tarpininkų kišenėse.

Daržininkų nuomone, jeigu daržovių kaina ir nesumažėtų, PVM lengvata padėtų kitais atžvilgiais. „Mūsų įsitikinimu, tai padėtų sumažinti šešėlinę daržovių produkcijos prekybą“, – pastebėjo LDAA ekspertė Zofija Cironkienė. Tą patį patvirtino ir svečias iš Latvijos, pateikdamas pavyzdžių, kai sumažinus PVM daržininkai galėjo lengviau pasisamdyti darbuotojų, skaidriau prekiauti turguose ir pan.

Gerokai pasikeitusi ekonominė situacija turi įtakos ir daržininkų finansams. Kaip sakė V. Kvedaras, labai pabrango skolinimasis, o bankai įvairiais būdais stengiasi apeiti jau sudarytas sutartis su mažesnėmis palūkanomis, jose ieško ir dažniausiai randa spragų, kaip ūkininkams palūkanas pakelti.

Ūkiškoms problemoms spręsti pasitelkia naujas technologijas

Kaip vienas svarbiausių problemų, tiesiogiai susijusių su dirvožemiais, daržovių augintojai įvardija sparčiai blogėjančią melioracijos sistemų būklę ir dirvose mažėjantį humuso kiekį.

Per lauko dieną pristatyta drenažo plovimo įranga, kurią V. Kvedaras įsigijo tam, kad savarankiškai galėtų tvarkyti melioracijos sistemas. Be to, nusipirko ir ekskavatorių, kuriuo atkasinės pažeistas drenažo vietas ir jas tvarkys.

Lauko dienos dalyviai apžiūri drenažo plovimo įrangą

Kalbėdamas apie organinių medžiagų mažėjimą dirvožemiuose, V. Kvedaras stebėjosi: „Lietuva kadaise garsėjo išvystyta gyvulininkyste, netrūko mėšlo. O dabar jau atėjome iki to, kad perkame granuliuotą paukščių mėšlą iš Olandijos!“

Kvedarų ūkis nutarė patys gamintis kompostą iš daržovių atliekų, kurių susidaro nemažai. Įsigijo specialų įrenginį, jis maišys daržovių atliekas su šiaudais, formuos rietuves, kuriose viskas bus kompostuojama, kompostas bus naudojamas laukams tręšti. Šioje srityje ūkis patirties dar neįgavo, todėl konsultacijoms pakvietė VDU Žemės ūkio akademijos mokslininką doc. dr. Juozą Pekarską.

„Dar turime klausimų dėl gamtosaugos reikalavimų“, – sakė V. Kvedaras, žemės ūkio ministro K. Navicko paprašęs patarimų šiais klausimais.

Išbandomas kompostavimo įrenginys  

Agrarinė ir aplinkosauginė politika kelia galvos skausmą

Renginyje dalyvavę daržininkai kalbėjo ir apie tai, kad technologinius klausimus išspręsti galima pasitelkus naujas technologijas, mokslo ir konsultantų žinias. O štai gelbėtis nuo žaliojo kurso, europinių Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų tiesiog niekaip nebepavyksta.

Daržininkystės ūkiai dėl sėjomainos paprastai keičiasi kai kuriais laukais su javų augintojais. Be to, neišsiverčia be rudeninio dirvų arimo. Kaip sakė I. Lukoševičienė, tokia praktika paprastai naudinga abiem pusėms: tiek daržininkams, tiek javų augintojams. Tačiau dėl naujų GAAB reikalavimų gali atsitikti taip, kad javų ūkiai negalės perleisti laukų daržininkams, nes ariant nebėra galimybės užtikrinti augalinės dangos laukuose per žiemą.

„Manau, sprendimą dėl apsikeitimo laukais galima rasti“, – išklausęs daržininkų problemą pažadėjo žemės ūkio ministras.

LDAA iškėlė dar vieną daržininkams svarbų klausimą – Strateginiame plane turėtų būti galimybė remti investicijas į vandens gręžinius ir laistymo sistemas. Tikimasi, kad į šį klausimą bus atkreiptas dėmesys artimiausiu metu peržiūrint ir koreguojant Strateginį planą.

Kita su europinėmis išmokomis susijusi problema, kuri tęsiasi jau ne pirmus metus, yra fiktyvūs deklaruojami tam tikrų rūšių daržovių plotai, už kuriuos galima gauti susietąją paramą. LDAA, išnagrinėjusi šių metų deklaruotų daržovių plotų statistiką, vėl pastebi, kad neadekvačiai dideli moliūgų plotai, nors realybėje jų produkcijos rinkai tiek nepateikiama. Panaši situacija ir su ridikais: kuomet auginami pašariniai, o deklaruojami kaip daržovės.

„Dėl fiktyvių deklaruotų plotų sumažėja išmokos visiems daržininkams. Ar galima padaryti taip, kaip Latvijoje, kad būtų patikrinama 50 proc. rizikingiausių pasėlių“, – klausė ir prašė žemės ūkio ministro Z. Cironkienė.

„Dėl patikrų Nacionalinė mokėjimo agentūra deda daug pastangų. Manau, rezultatus netrukus pamatysime“, – pažadėjo K. Navickas, pridurdamas, kad daržininkams susietoji parama turi išlikti, bet būtina griežtesnė kontrolė dėl fiktyvių plotų.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas kartu su kitais daržininkais dalyvavo ir išvykoje į laukus. Šalia jo – LDAA ekspertė Zofija Cironkienė

LDAA renginyje paliestos ir kitos daržininkams aktualios temos. Pavyzdžiui, dėl dalyvavimo augintojams svarbioje parodoje „Fruit Logistica“ ne pavienei organizacijai ar įmonėms, o nacionaliniu lygiu – kad būtų Lietuvos stendas. Tai leistų rasti daugiau prekybos partnerių lietuviškai daržininkystės produkcijai.

Taip pat kelti klausimai dėl augalų apsaugos produktų registracijos ir naudojimo daržininkystėje reikalavimų. Žemės ūkio ministras irgi pripažino, kad Europos pesticidų reglamentas labai nepalankus tokioms mažoms šalims, kaip Lietuva.