Basf 2024 04 09 / 2024 04 19 A1 Basf 2024 04 09 / 2024 04 19 m1
Ūkis
Daržovių augintojų asociacijos susirinkimas baigėsi vadovės atsistatydinimu

Babtai (Kauno r.). Per Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA), kuri skaičiuoja veiklos dvidešimt penkmetį, visuotinį narių ataskaitinį susirinkimą atsistatydino Zofija Cironkienė. Ją pakeis Asociacijos administratorė ir buhalterė Indrė Lukoševičienė.

Z. Cironkienė susirinkimą pradėjo nuo trumpos praėjusių metų apžvalgos. Pasak jos, metai daržovių augintojams, kaip ir daugeliui, buvo sunkesni dėl brangusių energijos išteklių, tačiau augo produkcijos vertė, kas leido visiškai ar bent iš dalies padengti padidėjusias sąnaudas.

Be brangusių energijos išteklių, iššūkių kėlė ir augusios trąšų kainos, gamtinės sąlygos, aplinkosaugos reikalavimai, didėjantys atlyginimai, kurie šiame sektoriuje kilo net 17 procentų.

Bioversija 2024 04 15 m7

Z. Cironkienės teigimu, kaip bus šiemet, niekas nežino, juolab kad ateityje laukia produkcijos pakavimo pokyčiai, Tausaus pesticidų naudojimo reglamentas, o tai reiškia papildomus sunkumus ir išlaidas.

Naująja Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktore tapo Indrė Lukoševičienė (LDAA soc. tinklo „Facebook“ nuotr.)

„COVID-19 pandemija lėmė, kad ES daržovių prekyba ir suvartojimas menksta, galimai mažės dar, nors gyventojai ir nesuvartoja rekomenduojamos vaisių ir daržovių normos“, – pasakojo Z. Cironkienė ir pridūrė, kad visa tai kelia daug įtampos ir verčia susimąstyti, ar sektorius iš tikrųjų yra toks atsparus.

Moliūgų augintojams siūlo nemokėti išmokų

Per susirinkimą nemažai diskusijų sukėlė moliūgai, kurių plotai didėja, bet prekinė produkcija neauga. Tai, Z. Cironkienė teigimu, kvepia korupcija. Mat tai vyksta ne vienus metus – moliūgus auginti patrauklu pseudoūkininkams, kurie nori pasiimti tik išmokas, bet prekinės produkcijos neužaugina ir nerealizuoja.

Skaičiai išties iškalbingi – moliūgai sudaro ketvirtadalį visų Lietuvoje užauginamų daržovių. Daug metų pagal auginimo plotą pateko į dešimtuką, paskui buvo trečioje vietoje, kol galiausiai pernai atsidūrė pirmoje.

Asociacija siūlo šią problemą spręsti neskiriant išmokų moliūgų augintojams. Esą tikruosius ūkininkus, kurie orientuojasi į prekinę produkciją, pavyktų suskaičiuoti ant rankos pirštų.

„Nenorime kenkti sąžiningiems moliūgų augintojams, jiems bus tikrai skaudu, nes investuoja, bet reikia su šia situacija ką nors daryti“, – sakė Z. Cironkienė ir priminė, kad ir su krapais buvo tokia pati situacija, kurią išspręsti pavyko tik nustojus remti jų augintojus.

Zofijos Cironkienės teigimu, tai, kad moliūgų plotai didėja, bet prekinė produkcija neauga, rodo korupciją

Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) Kontrolės departamento, Tiesioginės paramos kontrolės skyriaus vedėjas Aušrius Kučinskas teigė, kad NMA pritaria šiam siūlymui, tačiau, jo teigimu, galutinį sprendimą priims Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

Pasak jo, dažniausiai tikrinami tie, kurie deklaruoja mažiau nei 3 ha moliūgų, nes jiems nereikia pateikti laukų nuotraukų. NMA atstovas pripažįsta, kad kartais nuvažiavus į laukus, kuriuose turėtų augti moliūgai, randami tušti plotai.

Problemų kyla dėl saulės jėgainių

Z. Cironkienė per susirinkimą pabrėžė, kad atsiradusi galimybė per kaimo plėtros programas investuoti į saulės jėgaines, pasinaudojant ES parama, labai džiugina, tačiau daugeliu atvejų tai padaryti stabdo projekto įgyvendinimo taisyklės, nepaisant to, kad EK skatina vystyti atsinaujinančią energetiką, pagreitinant procesus ir palengvinant procedūras.

„Lietuvoje, panašu, į tai neatsižvelgiama. Pagal projekto įgyvendinimo taisykles, reikia įrodyti, kad bent 15 proc. ūkyje naudojamos energijos yra žalioji, o tai padaryti galima tik prisijungus prie ESO tinklo ir gavus specialią pažymą. Tiesiogiai neparašyta, kad reikia prisijungti, bet to nepadarius projekto nepavyks įvykdyti“, – sakė Z. Cironkienė.

Jai antrino ir LDAA valdybos pirmininkas Martynas Laukaitis: „Pradėjus vykdyti projektą išaiškėja, kad anksčiau išduotas popierius nieko nereiškia ir iš ESO reikia gauti dar kitą popierių, už kurį tenka nemenkai susimokėti. Tačiau galiausiai ūkininkas supranta, kad kartu gavo nesunešiojamus batus ir sąlygų įvykdyti nepavyks.“

Pasak M. Laukaičio, reikia, kad ŽŪM pakeistų sąlygą, pagal kurią projektas įvykdomas tik turint ESO skaitiklį. Jo teigimu, to reikia, kad „nesudegtų“ ūkininkai, kurie rašė projektus.

PVM klausimas išlieka

Susirinkime Z. Cironkienė priminė ir PVM klausimą. Mat ne kartą kalbėta, kad galbūt daržovėms ir vaisiams reikėtų jo netaikyti, nes šie produktai yra sveikos mitybos, kuri nuolat pabrėžiama, pagrindas.

Daržovių augintojai neslėpė apmaudo – visi dažnai tik mini, kad daržovių sektorius prioritetinis, bet dėl jo nieko nedaro. „Valstybė mums ne padeda, o tik skambiais žodžiais paglosto nugaras“, – sakė vienas iš LDAA narių.

„Prioritetas – maistas, o ne daržovės. PVM – Finansų ministerijos reikalas, tad nieko negaliu pakomentuoti“, – sakė į susitikimą atvykęs žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis, tačiau prižadėjo, kad diskusijose dėl PVM palaikys daržovių augintojus.

Z. Cironkienė pridūrė, kad visiems maisto produktams PVM netaikyti nepavyktų, mat valstybė netektų daug pajamų. Vis dėlto daržovių sektorius mažas, tad, jos teigimu, valstybei tai nebūtų taip skausminga.

Autorius: Eulalija Jonuškienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
Visos apklausos