Basf a1 17 10 23 Basf m1 17 10 23
Renginiai
Strateginio plano korekcijos: ūkininkų nerimas nesibaigia
Asociatyvi manoūkis.lt nuotr.

Kaunas. Per išplėstinį Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo posėdį dėmesio centre atsidūrė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas. Sykį jis jau koreguotas, dabar tai daroma antrą kartą. Kas žemdirbiams kelia daugiausia klausimų?

Nuotoliniame posėdyje dalyvavęs Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento patarėjas Dainius Stravinskas priminė, kad ŽŪM, atsižvelgdama į šiųmečio pasėlių deklaravimo rezultatus, išskyrė 4 sritis, kurias reikia tobulinti: daugiamečių pievų atkūrimo, ekologinio ūkininkavimo paramos, kraštovaizdžio elementų populiarinimo, kompleksinės ekologinės sistemos gamybinių veiklų rėmimo. Apie tai, kokios korekcijos planuojamos, Ministerija jau skelbė. 

Vis tik D. Stravinskas pabrėžė, kad antrajame plano keitime atguls socialinis (darbuotojų gerovės) aspektas, t. y. ūkininkams numatomos papildomos sankcijos, jei jie nesirūpintų darbuotojų gerove, darbo sąlygomis ir kt.

Bioversija 23 09 01 m7

Žemės ūkio viceministro Egidijaus Giedraičio teigimu, Ministerija nori, kad korekcijos būtų kuo greičiau patvirtintos ir jau galiotų deklaruojant kitų metų pasėlius.

Nors dauguma ūkininkų sveikina ŽŪM pastangas keisti Strateginį planą ir džiaugiasi, kad į jų siūlymus stengiamasi atsižvelgti, tačiau nerimo ir klausimų dėl kai kurių planuojamų pokyčių netrūksta.

Neariminės žemdirbystės laukia kraštovaizdžio elementų likimas?

Nuo 2024 m. ŽŪM siūlo ne tik taikyti dvi atskiras išmokas (už tiesioginę sėją ir skutimą) veikloje „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“, bet ir ilginti įsipareigojimų laikotarpį iki 4 metų (dabar – 1 metai). Dėl to, anot Anykščių r. ūkininko Vytauto Šeštoko, gali kilti problemų.

„Jeigu taikysite 4 metų įsipareigojimus, atsitiks taip, kaip su kraštovaizdžio elementais – deklaruojančiųjų bus gerokai mažiau. (...) Tą pačią technologiją išlaikyti 4 metus, kai orai taip keičiasi, labai sunku. Negali garantuoti, kad pavyks“, – pabrėžė ūkininkas ir pridūrė, kad ir pats tokiu atveju greičiausiai atsisakytų dalyvauti šioje veikloje.

LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius klausė ŽŪM atstovų, ar nenutiks taip, kad pasikeitus taisyklėms, ūkininkui, kuris prisiėmė įsipareigojimus pagal vienokias taisykles, vidury įsipareigojimų įsigalios naujos taisyklės.

D. Stravinsko teigimu, ūkininkams galioja tie įsipareigojimai, kuriuos prisiima. „Pavyzdžiui, neariminei žemdirbystei dabar taikomi 1 metų įsipareigojimai, tad jei ką nors pakeisime ir priimsime nuo kitų metų, nauji reikalavimai galios jau visiems, nes ankstesni įsipareigojimai bus pasibaigę“, – paaiškino ŽŪM atstovas.

Jis taip pat pridūrė, kad, tarkime, augalų kaitai taikomi 4, o kraštovaizdžio elementams – 3 metų įsipareigojimai. Tad tiems ūkininkams, kurie juos prisiėmė, tiek metų niekas ir nesikeis.

Geriau kuklesni, bet pasiekiami tikslai

Telšių r. ūkininkų sąjungos pirmininkės Zitos Dargienės manymu, vargu ar Lietuvai pavyks pasiekti užsibrėžtą 15 proc. ekologinių plotų tikslą. Tad ji teiravosi, kiek ūkininkams mažėtų išmokos, jei dėl neįgyvendinto tikslo Lietuvai būtų pritaikytos sankcijos.

ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento vyr. patarėjas Artiom’as Volkov’as patikino, kad ūkininkams išmokos nebūtų mažinamos, sankcijos jų nepasiektų.

Be to, anot jo, koreguojant Strateginį planą antrą kartą ketinama peržiūrėti išsikeltą tikslą, t. y. jį sumažinti, kad labiau atitiktų realybę.

„Pirma, turėsime mažesnius įsipareigojimus. Antra, bus geriau subalansuoti finansai“, – teigė A. Volkov’as.

„Kodėl galvojate, kad tikslo nepasieksime? Manau, kad pasieksime. Nenusistatykime iškart mažesnių ambicijų“, – su tokiais svarstymais nesutiko Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Mindaugas Petkevičius.

A. Volkov’o teigimu, mažesnės ambicijos nereiškia, kad ūkininkas negali dalyvauti su didesniu ekologiniu plotu.

„Gali kilti neigiamų ekonominių pasekmių, jei nepasieksime numatyto tikslo. Bet galima turėti mažesnius tikslus ir juos viršyti“, – sakė A. Volkov’as.

Koją kiša prasta komunikacija?

Ką daryti su aspektais, kurių nepaminėjote, bet apie kurių keitimus irgi reikėtų pagalvoti? Pavyzdžiui, šiemet ūkininkai tikrai norėjo atsėliuoti su 6 savaičių posėliu, bet jie sistemoje pamiršo tai pažymėti.

Mūsų regione praėjo kruša, liūtys, kviečiai išdaužyti, tad ūkininkai kaip ir norėtų atsėliuoti, bet jau šaukštai po pietų – nepažymėjo sistemoje ir nieko padaryti negali“, – apgailestavo LŪS Pakruojo r. skyriaus pirmininko pavaduotojas ir ūkininkas Gedas Špakauskas.

Vis tik viceministras patikino, kad sistemoje pažymėti atsėliavimą galima net ir šiandien: „PPIS (Paraiškų priėmimo informacinė sistema – red. past.) neužrakinta.“

Pasak ŽŪM atstovų, visus duomenis keisti galima iki rugsėjo 5 dienos.

„Žemdirbiai galvojo, kad rugpjūčio 15 d. – paskutinė diena“, – sakė G. Špakauskas ir svarstė, kad dėl to greičiausiai kalta prasta ŽŪM komunikacija.

Autorius: Eulalija Jonuškienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Ar tenkina išmokų avansai?
Visos apklausos