Šeduva. „Avininkystė veža“, – sakė avių augintojas Gintautas Činskis parodoje „Avis aprengs ir pamaitins“. 30-metį švenčianti Avių augintojų asociacija sukūrė dar vieną šventę sau ir kitiems.
Šiemet tai buvo 12-oji paroda „Avis aprengs ir pamaitins“ ir 8-oji, surengta avininkystės lopšyje – bendrovės „Genetiniai ištekliai“ valdose Pavartyčiuose šalia Šeduvos.
18 avių veislių, tradicinės avių kirpėjų varžytuvės, ganymo šunų pasirodymas, ūkininkų produkcija ir amatininkų dirbiniai, avininkystės reikmenų ekspozicija, žirgų konkūras, retro automobilių paradas ir daug žiūrovų – tai jau tapo įprasta profesionalus ir mėgėjus vienijančios parodos „Avis aprengs ir pamaitins“ programa.
Kaip teigė parodos šeimininkas, Lietuvos avių augintojų asociacijos tarybos pirmininkas Rimantas Kairys, augintojai atvežė gražiausių, išpuoselėtų veislinių avių. Nors jų pamažėjo nuo 170 iki 145 tūkst., tačiau pažangiausi Asociacijos nariai, kuriems avininkystė yra verslas, veislininkystės ir kokybės atžvilgiu gerokai pažengė į priekį.
Parodoje demonstruotos 18 Lietuvoje auginamų veislių avys
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) direktorius Saulius Cironka, įvertinęs Avių augintojų asociacijos laimėjimus, pastebėjo, kad per 30 metų ji subūrė daug žmonių, kurie džiaugiasi šia paroda bet kokiu oru. Asociacijos vadovams R. Kairiui ir Gintarei Kisielienei jis įteikė ilgą padėkos raštą, kuriame LŽŪKT, ilgametė parodos rėmėja, surašė geriausius 30 metų linkėjimus.
„Šiandien linkiu, kad bendro darbo prasmingumas ir toliau sietų mūsų institucijas, o šis gausus žmonių būrys jus lydėtų ir toliau“, – apžvelgdamas gausiai susirinkusius parodos lankytojus, sakė S. Cironka.
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Saulius Cironka (centre) pasveikino Avių augintojų asociacijos tarybos pirmininką Rimantą Kairį ir vadovę Gintarę Kisielienę
G. Kisielienė daugiausia pagyrų išsakė parodos dalyviams – avių augintojams, kurie savo entuziazmu ir užsidegimu padaro viską, ką gali, ir dar daugiau, kad paroda įvyktų ir kuo daugiau žmonių sužinotų apie avininkystę.
Tai Asociacijos branduolys – Kristina Milišiūnienė, Žilvinas Augustinavičius, Gintautas Činskis, Rūta Lukoševičiūtė, Evaldas Laucevičius, Giedrė Balčienė, Aurimas Jazbutis, su savo borderkolių veislės šunimis avių ganymo meną rodžiusi Audronė Naruševičė ir dar keletas kitų.
„Avininkystė veža“, – apsikabinęs mėlynuosius tekselius, sakė Žemaitijos augintojas Gintautas Činskis
Į parodas važiuoja aktyvūs ir pasišventę veisėjai
„Kažkam reikia dirbti, kad kiti turėtų kuo pasidžiaugti“, – šypsojosi K. Milišiūnienė, atrenkanti avis parodai. Joje buvo galima pamatyti avis, kurioms galima dėti kokybės ženklą.
Ji pripažįsta, kad į parodas važiuoja aktyvūs ūkininkai, pasišventę veisėjai, kietas Asociacijos branduolys, kuriems avininkystė – ne tik verslas, bet ir gyvenimo būdas, kurie bus šalia ne tik per šventes, bet ir sprendžiant problemas, kuriems gali paskambinti ir viduryje nakties.
Avių augintojų asociacijos nariai Kristina Milišiūnienė, Rūta Lukoševičiūtė ir Giedrius Balčius rodo Asociacijos 30-mečiui skirtus marškinėlius
Taip pat Kristina pasidžiaugė, kad šiemet parodoje pamatėme ir naujų dalyvių – tekselių atvežė Justina Kvaraciejūtė, vilšyrhornų – Bronius Guževičius. „Tai jauni avininkystės ūkiai ir jų įsiliejimas rodo, kad atsiranda daugiau motyvuotų augintojų, jie jungiasi prie Asociacijos, mato tame naudą ir prasmę“, – kalbėjo viena labiausiai patyrusių šalies avių augintojų.
Justinos Kvaraciejūtės tekseliai parodoje dalyvavo pirmą kartą
Ji ragino augintojus, auginančius avis bet kaip, nežiūrinčius, ką su kuo kergia, ir besiskundžiančius, kad avys mažos ir serga, imti pavyzdį iš geriausiųjų, atvažiuoti į parodas, domėtis ir mokytis, kaip reikia auginti avis, kad jos užaugtų kokybiškos ir turėtų paklausą.
„O mūsų geriausieji ūkiai neturi problemos dėl realizavimo. Problema tik ta, kad gerų avių trūksta“, – sakė K. Milišiūnienė.
Ji su vyru Jūriu savo ūkyje Biržų rajone augina grynaveisles Lietuvos juodgalves avis ir pienines ostfryzų veislės. „Turime saugoti savo paveldą, nes Lietuvos juodgalvių jau irgi mažėja. O pieninės avys mus gerokai paremia vasarą – jų pieno sūris turi didelę paklausą. Tad mėsinė ir pieninė avininkystė viena kitą papildo“, – sakė augintoja, kurios ūkyje su prieaugliu šiuo metu yra beveik 700 avių.
Avių kirpėjų varžybas laimėjo labiausiai patyręs
Avių kirpėjų varžytuves laimėjo bene didžiausią patirtį turintis Raimondas Arbačauskas (Kelmės r.), finale nugalėjęs Gytį Klemunską (Panevėžio r.), žinomos avių kirpėjų Klemunskų dinastijos atstovą.
Varžybų nugalėtojas Raimondas Arbačauskas per savo karjerą jau yra nukirpęs daugiau kaip 100 tūkst. avių
R. Arbačauskas dvi avis finale nukirpo per 4 min. 27 sek., pusfinalyje apšilęs ir avis apkirpęs per 4 min. 42 sek., lemiamoje dvikovoje jis tempą tik padidino. G. Klemunskio laikas pusfinalyje – 5 min. 1 sek., o finale – 5 min. 37 sek.
Gytis Klemunskas tęsia avių kirpėjų Klemunskų dinastiją
Pusfinalyje šie profesionalai įveikė kol kas mažiau patirties sukaupusius Liną Naravičių (Alytaus r.) ir Laimoną Zaveckį (Plungės r.).
Senovišką avių kirpimo techniką, kai avis paguldoma ant specialaus stalo ir jos kojos pritvirtinamos, rodė ilgametė Šeduvos avininkystės padalinio darbuotoja Meilutė. Tai daug daugiau laiko reikalaujantis kirpimas, bet labiau tausojantis nugarą, nes nereikia būti nuolat susilenkus, kai kerpama dabar ir avis laiko patys kirpėjai. Pabandyti nukirpti avį senoviniu būdu galėjo bandyti ir visi norintieji.
Specializuota paroda – paskutinį kartą?
Gali būti, kad tai bus paskutinė avininkystės paroda, nes Žemės ūkio ministerija, dar vadovaujant ministrui K. Navickui, priėmė sprendimą nefinansuoti specializuotų parodų, o lėšas skirti tik rudenį VDU Žemės ūkio akademijoje rengiamai Gyvulininkystės parodai.
„Pasitarėme su Asociacijos nariais, kad nors kukli, bet tegul dar įvyksta tradicinė mūsų paroda. Juolab kad Asociacijai šiemet 30 metų. Ir kai matau tiek žmonių, tiek besišypsančių veidų, 18 avių veislių pradedant šiurkščiavilnėmis ir baigiant egzotinėmis, bendravimą, prekybą, manau, kad mūsų sprendimas buvo teisingas“, – kalbėjo R. Kairys.
Paroda kaip visada sulaukė daug lankytojų
Teko verstis su kukliomis lėšomis, todėl organizuojant parodą daugiau prisidėjo tiek Asociacijos nariai, tiek „Genetinių išteklių“ darbuotojai. „Ką reiškia suorganizuoti parodą, gali suprasti tik bent vieną kartą tai daręs. Už tai reiškiu didžiulę pagarbą ir padėką tiek savo darbuotojams, tiek pagrindinėms Asociacijos talkininkėms G. Kisielienei ir K. Milišiūnienei“, – R. Kairys gerai žino, kiek darbo ir pastangų teko įdėti organizatoriams.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Kanapių verslo paroda-mugė „Cannabis Hub. LT-2024“
2024-11-04 -
Didžiausias skirtumas tarp Lietuvos ir Latvijos avininkystės – valstybės požiūris
2024-10-31 -
Tiesioginės ir juostinės sėjos patirtis panevėžiečio ūkio lengvuose dirvožemiuose
2024-10-25
Skaitomiausios naujienos
-
Kyla grūdų supirkimo kainos
2024-10-18 -
Lenkiškų traktorių gamyklą įsigijo ukrainiečių valdomas verslas
2024-10-28 -
Žemdirbiai galės įsigyti dirbamos valstybinės žemės
2024-10-16
(0)