Varėnos r. Šuo visada buvo ūkininko pagalbininkas, saugojęs namus, lydėjęs darbuose. Ir dabar šunys gali atlikti saugotojo, piemens funkcijas. Ūkininkė Audronė Naruševičė nuo jaunystės draugauja su borderkoliais, kuriuos moko kaip ganančiuosius šunis.

Rugpjūčio 26-ąją pasaulyje minima Tarptautinė šuns diena. Lietuvos kinologų draugijos iniciatyva, lietuviška Šuns diena pažymima balandžio 24 dieną. Tai rodo, kad šunys – neeiliniai žmonių draugai, gebantys padėti sveikatos, sienų apsaugos, teisėsaugos srityse, taip pat ūkiuose.

Audronė Naruševičė, kurios ūkyje Krūminių kaime, Varėnos rajone, ganosi avys, galvijai, žirgai, taip pat yra ir ganymoteisėja, šunų dresūros mokytoja. Tuo ji užsiima jau 8-erius metus. Avių banda įvairi – nuo škudų iki naujų Kamerūno veislės avių. Moters augintiniai – ir borderkolių veislės šunys.

Jautrūs šunys

Tai labai jautrūs gyvūnai, jie yra ir žmogaus emocijų veidrodis. „Stebina, kad puikiai jaučia žmogaus emociją, nuotaikas, net žodžius, balso toną, atpažįsta kūno kalbą. Jie supranta iš elgsenos, koks šiandien esi.

Šuo dažnai yra mano veidrodis. Kartais pamatau save, tuomet turiu sustoti, suimti į rankas ir mokytis kantrybės. Jei esu prastos nuotaikos, treniruoti šuns nereikia. Borderkoliai, nepaisant jų ganymo instinkto, yra jautrūs. Jei galėtų kalbėti, būtų psichoterapeutai. Su jais išmokau atpažinti savo emocijas“, – sako patyrusi borderkolių augintoja.

A. Naruševičė su šunimis – nuo jaunystės. Iš pradžių užsiiminėjo šunų vikrumo sportu (angl. agillity). Viskas apsivertė, kai išvyko į Švediją, kur, anot jos, gilios ganančių šunų tradicijos. Į Lietuvą grįžo 2009 m., Lietuvos veterinarijos akademijoje baigė gyvulininkystės technologijų studijas. Nuo 2013 m. ūkininkauja.

„Kai pradėjau ūkininkauti, neliko galimybių važinėti į miestą ir treniruoti šunis vikrumo. Jau buvau įsigijusi borderkolį. Žinojau, kad šios veislės šunys skirti ganyti. Laikiau avių, karvių ir pradėjau ieškoti, kaip jį išmokyti atlikti ganymo darbus. Taip pradėjau rengti seminarus savo ūkyje ir mokytis iš atvažiuojančių instruktorių“, – pasakoja A. Naruševičė.

Pradėjusi mokyti borderkolį su savo avimis Audronė patyrė ir nesėkmių. Juokiasi, kad šuo avis vis ginė link jos, o jai reikėjo, jog varytų nuo jos.

Žinių ieško ir semiasi iki šiol. Dabar – iš škotų. Daugiausia virtualiai, nes patogu medžiagą peržiūrėti keletą kartų ir sustabdyti svarbius momentus.

Specialistė pabrėžia, kad, ieškant pagalbininko ūkyje, svarbu žinoti, kokį darbą šuo turės atlikti ir pagal tai rinktis veislę. Paskui tam darbui paruošti šunį.

„Ganantys šunys pargena, nugina, varo avis. Podhalės, Kaukazo aviganiai ir kt. yra vadinamieji bandšuniai, jie gyvena su avimis ir jas saugo. Tie šunys negano, nevarinėja avių. Jų to neįmanoma išmokyti, nes įgimtas jų saugojimo instinktas yra labai stiprus.

Žinomiausi ir labiausiai pasaulyje paplitę šunys, kurie padeda ganyti avis, yra borderkoliai. Taip pat galima paminėti australų aviganius, griunendalius, terviurenus, šelčius, kolius. Tačiau šiuo metu jie labiau laikomi kaip namuose gyvenantys augintiniai, nors dar turi ganymo instinktą, tik nenaudojami taip plačiai“, – skirtumus išsako A. Naruševičė.

Ganymo instinktą reikia ugdyti

Jos ūkyje atliekami borderkolių testai. Viena iš svarbių savybių – šunims turi būti įdomios avys.

„Svarbiausia, kad šuo turėtų ganymo instinktą, kuris ir matyti noru vaikytis avis, suginti jas į krūvą. Tai prigimtinė savybė, atėjusi iš plėšrūnų – medžioklinis instinktas, kuris panaudojamas ūkyje, tik plėšrūniškumas pamažu nuslopintas su veisimu. Likę tai, kad šuo nori komunikuoti ir dirbti su šeimininku ir jam: ginti, parginti, bet viso šio meno reikia mokytis. Šunys elgiasi instinktyviai ir natūraliai, tik išmokius darbas vyksta tvarkingai ir gražiai“, – darbo specifiką pristato borderkolių augintoja.

Viena iš svarbių borderkolių savybių – jiems turi būti įdomios avys

Ji bando integruoti borderkolius ūkiuose pagal paskirtį. Šviečia, moko, edukuoja ūkininkus ir taip stengiasi parodyti, kad šie šunys gali būti tapti pagalbininkais. Daugelis žino, kad jie gali ganyti, tačiau retas susimąsto, kad tam juos būtina paruošti. Reikia ir specifinių žinių, ir laiko.

Borderkolių galimybėmis domisi nemažai ūkių, tik ne visi drįsta kreiptis, įsigyti, nes supranta laiko stoką. Nieko nebus vien įsigijus ir neįdėjus pastangų išmokyti, susidraugauti, apsiprasti ir pan.

„Esu paruošusi ir ne vienam pardavusi Lietuvoje jau išmokytą borderkolį. Jie gelbėja ūkiuose, tai kažkas nerealaus. Tačiau ir pats šuns laikytojas turi išsiugdyti tam tikrus įgūdžius, kad galėtų komunikuoti su šunimi. Tai nėra lengva“, – teigia A. Naruševičė.

Borderkolis kurį laiką gali nedirbti, pavyzdžiui, žiemą, bet nepamiršta išmoktų dalykų. Atėjus pavasariui, vėl atlieka pavestus darbus. Bet šuo turėtų būti tinkamo veisimo, o ne dauginimo.

„Borderkoliai, kaip ir visi šunys, gali būti ir labai išauklėti, ir visiškai kvailos elgsenos, tai lemia šeimininko pastangos, auklėjimas.

Tai intelektualus šuo, tačiau tik darbinių linijų šunys geba ganyti. Yra ir vadinamųjų parodoms paruoštų šios veislės šunų, jiems išlavinti kiti įgūdžiai. Tad nežinau parodinių Lietuvoje dirbančių borderkolių, kurie galėtų būti avininkystės ūkio pagalbininkai, tačiau užsienyje vienas kitas pasitaiko“, – dalijasi šunų dresuotoja.

Ji parenka šuniukus ne tik ganyti. Yra šeimininkų, kurie nenaudoja šunų pagal jų tiesioginę paskirtį, bet juos vis tiek moko, nori atskleisti prigimtines savybes, tai tampa tam tikru užsiėmimu abiem, labiau pramoga.

Borderkolių ganymo instinktas pasireiškia ir gainiojant mašinas, dviratininkus, vaikus. Tad kartais šuo atrodo nepatogus, nestabilus.

„Noriu pabrėžti, kad labai svarbu pasirinkti tinkamo veisimo šunį tiek ganymui, ar gyvenimui šeimoje“, – griežtai sako Audronė.

Bandai pakanka dviejų šunų

Kiek šunų reikia susitvarkyti su avių banda, priklauso ir nuo avių, tarkime, kiek jos pratusios prie šunų. Jei šunys ūkyje savi, avys užaugo kartu, tai vienas šuo gali dirbti su 60 ar daugiau ūkinių gyvūnų. Dar labai priklauso nuo avių veislės, charakterio, (ne)noro būti krūvoje ir kt.

„Kai banda didesnė, palankiausia turėti du šunis: vienas gali laikyti vieną kraštą, kitas – kitą. Avys nėra protingiausi gyvūnai, pavyzdžiui, genamos nežino, kur turi eiti, sukasi ratu, tad banda gali padaryti verpetą. Todėl labai svarbi šunų ganymo patirtis ir avių veislė.

Ūkininkai paprastai negina didelės bandos, jei reikia kažkurią dalį suginti į transporto priemonę, kažkurią pervaryti į kitą ganyklą, borderkoliai tinkamiausi. Jie atstoja daug žmonių ir palengvina darbą“, – paaiškina ūkininkė ir ganymo trenerė.

Anot jos, nelengva išmokti išsireikalauti, kad šuo darytų tai, ką nori. Juk šunys, kaip ir žmonės, yra skirtingo charakterio. Be to, mokant šunį ne tik naudojamos komandos „sėdėt“, „gulėt“ ir kt., šeimininkas ir šuo turi vienas kitą jausti.