Telšiai. Gintautas Činskis turi svajonę – po 6–7 metų padovanoti Žemaitijai paties išvestą avių veislę iš Lietuvos juodgalvės ir mėlynojo tekselio. Šiuo metu jis kaip tik LSMU Veterinarijos akademijoje rašo magistro darbą, kokio tipo tekselių veislės avių reikia Lietuvai.

Tai jau bus antrasis Vabaliuose (Telšių r.) avis auginančio G. Činskio magistro diplomas, kuris papildys žemės ūkio verslo magistro (VDU Žemės ūkio akademija), politikos mokslų (Vilniaus universitetas) ir kaimo turizmo vadybos (Žemaitijos kolegija) bakalauro diplomus.

„Esu nestandartinis ūkininkas su didelėmis svajonėmis, nutaręs mokytis visą gyvenimą. Svajonės – didžiausias gyvenimo variklis, bet joms įgyvendinti reikia žinių, – sako Gintautas. – Manau, turiu menininko ir mokslininko protą, politikos pagrindai suteikė analitinio ir strateginio mąstymo, bet mano siela vis dėlto labiau menininko.“

Jis už daug ką jaučiasi dėkingas tėvams – itin tvirtą stuburą turinčiam ir ūkininkaujančiam tėvui Audriui, mamai Nijolei – muzikei ir menininkei.

Pasirinkęs studijuoti politikos mokslus, Gintautas bandė eiti ir į politiką. Žavisi Lietuvos Prezidentu Valdu Adamkumi, jam vadovaujant valstybei atliko praktiką prezidentūroje, pamatė politikos virtuvę.

„Mąstau globaliai, dabar dėl kai kurių dalykų verda kraujas. Neatmetu galimybės, kad kada nors grįšiu į politiką, nes man ne tas pats, kas vyksta Lietuvoje. Bet su avimis lengviau“, – tikina jis.

Gintautas Činskis veisia tekselių veislės avis, tarp jų – ir mėlynojo tipo. G. Činskio asmeninio archyvo nuotraukos

Kai išbandęs Vilniuje politikos sritį ją paliko ir grįžo į Žemaitiją ieškoti savojo kelio, įstojo į tuometę Žemaitijos kolegiją, nes tėvai turėjo kaimo turizmo verslą. Bet avys laimėjo, įtraukusios jauną vyrą į veislininkystės pasaulį.

Savo kelią Gintautas teigia atradęs 2013 m. Vokietijoje, kai dalyvavo projekte „Pietų Baltijos mokymo programa“. Ten, didžiausio Vokietijos avių augintojo Wolfgang’o Grieger’io (Volfgango Grygerio) ūkyje, jis ir pamatė tekselių veislės avis, kurios tapo jo gyvenimo būdu. Wolfgang’as iki šiol yra Gintauto mentorius.

Pradėjęs auginti tekselių veislės avis, prieš kelis metus G. Činskis tapo vieninteliu mėlynųjų tekselių augintoju ir veisėju Baltijos šalyse.

Augintojas jau sulaukė ir mėlynųjų tekselių palikuonių

Sukūrė avių auginimo strategiją Lietuvai

Lietuvoje yra vienintelė avių vertintoja – Biržų r. ūkininkė Kristina Milišiūnienė. Todėl G. Činskis ir nutarė studijuoti LSMU Veterinarijos akademijos Gyvūnų mokslų fakultete, dar įkalbino kitą žinomą veisėją – Evaldą Laucevičių, kuris augina sufolkų veislės avis. Abu netrukus turėtų tapti avių eksterjero vertintojais.

„Veislininkystė – tai fanatiškas darbas. Su kolega Evaldu stebimės, kiek reikia išprotėti gerąja prasme, kad niekaip abu nesustojame“, – juokiasi Gintautas.

Prieš 6 metus jis parašė pirmąjį magistro darbą tuomečiame Aleksandro Stulginskio universitete „Avininkystės plėtra Lietuvoje, taikant Vokietijos gerosios praktikos pavyzdžius“ – sukūrė strategiją visai Lietuvai. Šis magistro darbas, kaip auginti avis remiantis Vokietijos praktika, tapo itin skaitomas įvairiose duomenų bazėse.

Norint sukurti rentabilų ūkį, pasak G. Činskio, reikia noro, žinių, užsidegimo, ieškoti savęs, užsispyrimo ir kantrybės, sekti naujausias pasaulio žinias, pamatyti gerosios praktikos pavyzdžių, remtis mokslu, nebijoti daryti ir visada svajoti.

„Žinoma, reikia ir paramos, labai svarbi tiek ES, tiek valstybės parama, ypač jeigu pradedi nuo nulio. Tai – kompleksinis dalykas“, – priduria Gintautas.

Jis džiaugiasi, kad avininkystė išgyveno juodžiausią laikotarpį, kai maždaug prieš 8 metus buvo ties išnykimo riba, jog atsirado entuziastų ir dabar avininkystė išgyvena pakilimą.

„Jau nemažai ūkininkų supranta, kad reikia pirkti ne bet kokį reproduktorių, o bandos gerintoją, tada ir rezultatas bus greitesnis. Dabar prašo geriausio avino, o anksčiau sakydavo – man brangaus nereikia. Su Evaldu Laucevičiumi džiaugiamės, kad mūsų pastangos duoda rezultatų ir prisidedame gerindami genetiką“, – teigia G. Činskis.

Jis sako daug ką su Evaldu darantys iš idėjos, nes nori užkrėsti „veislininkystės bacila“ ir kitus. „Tai – mūsų gyvenimo būdas, neskaičiuojame, kada atsipirks investicijos“, – sako Gintautas.

Avininkystės padėtis Lietuvoje šiuo metu gera

Jeigu turėtų vykdomosios valdžios galių, G. Činskis lanksčiau žiūrėtų į visas taisykles ir reikalavimus, daugiau kalbėtųsi su ūkininkais, stengtųsi į viską žiūrėti strategiškai.

„Svarbiausia – netrukdyčiau ūkininkams, visais atvejais ieškočiau kompromisų“, – teigia avių augintojas.

Jo teigimu, avininkystės padėtis Lietuvoje šiuo metu tikrai gera, ateina daug jaunų žmonių, kuriems avių auginimas tampa gyvenimo būdu ir hobiu. Tai sudaro prielaidas geroms šio sektoriaus perspektyvoms.

Tik problema, kad Lietuvos augintojai dar negali pasiūlyti didesnio avių kiekio. Reikalinga plėtra, tačiau ją gali pristabdyti tai, kad nebebus skiriama parama veisliniams gyvuliams įsigyti.

Gintautas savo ūkį plečia, neseniai pasistatė naują 100 vietų fermą. Šiuo metu ūkyje yra 60 tekselių ėriavedžių, 10 avinų, dar yra jauniklių. Beveik visos jo avys turi vardus.

Gintauto Činskio tekseliai ganykloje

Jis nevengia veislinių eksperimentų ir jau išbandė tokį variantą – sukergė tikrą olandų tekselį su mėlynųjų tekselių avyte, nors dažniausiai daroma atvirkščiai. Kiek netikėta, bet atvestas baltas palikuonis.

„Visada investuoju į avinus. Naujausią reproduktorių pirkau iš geriausio Nyderlandų veisėjo Johan’o Hokkeling’o (Johano Hokelingo), turiu du šio veisėjo avinus. Tokia genetika verta pasididžiavimo“, – džiūgauja Gintautas.

Jo ūkyje atvestos avys jau iškeliavusios į 4 šalis. Tačiau auginti tekselius gali ne kiekvienas. Pasak Gintauto, tekseliai – sunkiausiai auginama veislė pasaulyje, todėl jie skirti fanatikams. Daugiausia problemų kelia ėriavimasis. Ėriavimosi laikotarpiu pusantro mėnesio augintojo naktys būna paaukotos avims. Į pagalbą, kai reikia, visada atskuba tėvas, kuris turi pramoninį avių ūkį ir yra, Gintauto žodžiais tariant, beveik veterinaras.

Tačiau tekseliai už priežiūrą atsilygina geromis mėsinėmis savybėmis, ne veltui brangiausiai pasaulyje parduotas būtent tekselių avinas – Škotijos aukcione „Scottish National Texel Sale“ 2020 m. jis nupirktas už 367,5 tūkst. svarų sterlingų (403 tūkst. eurų).

G. Činskis nori skleisti ir dalytis gerąja patirtimi ne tik su kolegomis. Jis rengia edukacines programas 1–4 klasių moksleiviams, nori sudominti vaikus ūkininkavimu, grąžinti į gamtą. Taip pat vysto idėją kviesti senelius iš globos namų.

Pats mokęsis iš geriausių pavyzdžių, Gintautas tokiu nori tapti ir ateities ūkininkų kartai.