BASF A1 2024 06 19 Basf m1 2024 06 19
Nuomonė
Vadovavimas ūkininkų sąjungai reikalauja ir fizinių, ir psichinių jėgų Laikas jauniems

Jonava. Ričardas Žebrauskas, antrą kadenciją vadovaujantis Jonavos r. ūkininkų sąjungai, pabrėžia, kad nors šių metų derlius neblogas, tačiau teks labai preciziškai viską skaičiuoti, jog žemdirbiai nepatirtų sunkumų kitais metais. Galbūt teks atsisakyti investicijų.

„Šie metai buvo sunkūs visiems gyventojams, tad ne išimtis ir ūkininkai. Karas pakeitė mūsų dienotvarkę. Buvo didžiulis šokas tiek psichologiškai, tiek darbo srityje. Lietuvos ūkininkų sąjunga reagavo labai stipriai, mes vieni pirmųjų Lietuvoje padėjome suorganizuoti keletą maisto sunkvežimių į Ukrainą, fronto liniją. Tuo labai džiaugiuosi“, – šiuos metus apibendrina R. Žebrauskas.

Anot jo, kasdieniai rūpesčiai (greičiausiai tokie patys, kaip ir visų šiuo metu) – kylančios energijos, dyzelino, trąšų kainos. Kai kurios trąšos pabrango iki šešių kartų. Grūdų kainos augimas 50–60 proc., palyginti su praėjusiais metais, niekaip to neatsveria. Be to, lapkritį–gruodį grūdų kaina vėl krito apie 50–60 Eur, rapsų – apie 100 eurų.

Bioversija 2024 04 26 m7

„Yra tarsi žirklės tarp produkcijos pardavimo ir produktų kainų. Visos prekės, reikalingos ūkiui, pabrango. O mūsų produkcija pinga. Šie metai iš esmės ūkininkams buvo neblogi, nes augalų apsaugos produktų, trąšų nusipirkome dar 2021 metais. Daugiau nerimo kelia kiti metai.

Iš esmės keisis mūsų eilinė veikla, nes keičiasi reikalavimai, pradėsime įgyvendinti Lietuvos 2023–2027 m. strateginio plano gaires ir keliausime į naują laikotarpį“, – sako Jonavos r. ūkininkų sąjungos primininkas.

Gruodžio pabaigoje Jonavoje jie organizuos seminarą su Žemės ūkio ministerija ūkininkams ir Jonavos r. ūkininkų sąjungos nariams, kad jie galėtų susipažinti su tuo, kas laukia naujuoju laikotarpiu (2023–2027 m.).

Ūkininkavimą derina su Sąjungos veikla

Ričardas dirba 450 ha žemės. Kaip juokauja, nėra vien tik vadybininkas, pats sėda už traktoriaus ar kombaino vairo.

Pagrindinės ūkyje auginamos kultūros – žieminiai kviečiai, rapsai ir miežiai, pupos. Visi plotai, palikti pavasario sėjai, apsėti tarpinėmis kultūromis ir dabar yra žalia danga. Tai išbando jau trečius metus.

„Kartais pralaimime, nes pasėjame mažiau pelningų kultūrų, bet tausojame dirvožemį, kalkiname“, – savo kasdienybe dalijasi R. Žebrauskas.

Paklaustas, ką daryti dabartinėje situacijoje, Jonavos r. ūkininkų sąjungos pirmininkas pataria skaičiuoti.

„Kalbėdamiesi su ūkininkais matome, kad reikia labai viską apgalvoti, jog nepatektume į vadinamąsias žirkles. Galbūt reikėtų dalyti riziką, pavyzdžiui, nepirkti visų trąšų dabar, o palaukti pavasario, taip pat tikėtis, kad dujų kaina kris. Tad yra nedidelė tikimybė, kad gal atpigs ir trąšos.

Labai reikia pasverti, ar verta investuoti, galbūt tai galima palikti ramesniems laikams. Juk gyvename tokiu sunkiu metu, karas Europoje vyksta po 80 metų pertraukos.

Be to, grūdų kainų tendencija labai keista, dar niekada nebuvo taip, kad žiemą atpigtų grūdai. Pasirodo, taip gali nutikti. Tad ūkininkams sunku gaudytis tokioje rinkos erdvėje. Reikia domėtis, skaityti, suprasti“, – sako Jonavos r. žemdirbys.

Protestai – iš nevilties

Pirmą kartą Jonavos r. ūkininkų sąjungos pirmininku R. Žebrauskas išrinktas 2019 metais. Antrai kadencijai perrinktas po trejų metų. Šiuo metu organizacijoje yra apie 110 narių.

„Tai visuomeninis, neapmokamas darbas, tačiau kas nors turi atstovauti ūkininkams, jų interesams. Mano ūkis nėra mažas, tad nelengva suderinti. Tai reikalauja daug fizinių ir psichinių jėgų. Jau dabar ieškome žmonių, kurie po dvejų metų galėtų mane pakeisti. Visuomeninė veikla kartais nematoma, nors tenka paaukoti dalį asmeninio gyvenimo“, – atvirauja R. Žebrauskas.

Jam darbas su ŽŪM – viena iš svarbiausių ūkininkų sąjungos veiklų. O tai kelia daug iššūkių.

„Imame aukščiausius gamtosauginius reikalavimus ir bandome pritempti prie Lietuvos sąlygų. Mums tai atrodo nepriimtina. Jei pažiūrėtume Eurostato duomenis, augalų apsaugos produktų (1 kg/ha) naudojame mažiausiai Europos Sąjungoje. Tačiau tą skaičių iki 2030 m. gali tekti sumažinti dar 50 procentų. Tarkime, olandai naudoja kelis kartus daugiau, tad jiems sumažinti paprasčiau. Mes ir taip nedaug naudojame, gauname vienas mažiausių išmokų, tad mūsų ūkininkų perkamoji galia viena mažiausių ES“, – piktinasi R. Žebraukas.

Jį labai stebina ir žemės ūkio ministro laikysena, nenoras kalbėtis, užsispyrimas. Anot pirmininko, gerai, kad nors du viceministrai yra ūkininkai, kurie supranta kasdienį žemdirbio darbą.

„Štai, paskutinysis Strateginis planas kurtas ketverius metus, tačiau realiai ir intensyviai prie jo dirbta tik šiuos paskutinius metus. Kas trukdė Ministerijai prie jo dirbti nuosekliai?

Nesame pakankamai išdiskutavę svarbiausių dalykų, nes reikėjo gana greitai priimti sprendimus, kurių dauguma nepalankūs ūkiams“, – problemas vardija jonavietis.

Dalydamasis mintimis apie ūkininkų protestus, jis pabrėžia, kad jie vyksta iš nevilties – kai kalbiesi, bet viskas atsimuša kaip žirniai į sieną.

„Labai palaikėme žalių kryžių akciją, su traktoriais važiavome į „Traktorių maršą“ 2020 metais. Palaikome bet kokias priemones, kurios padeda atkreipti dėmesį į mūsų problemas. Tai darome todėl, kad mūsų negirdi. Nesiekiame streikuoti. Palyginti su olandų, prancūzų ūkininkais, esame iš tiesų kantrūs ir gana demokratiški – nesielgiame drastiškai. Kol kas nepilame srutų vidury miesto“, – vadovas teigia, kad Jonavos r. ūkininkų sąjunga pritaria visiems protestams.

Autorius: Inga Dubovijienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024
Setupad-desktop-po tekstu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kas dar, be uždarbio, skatina ūkininkauti?
Visos apklausos