Liuksemburgas. Į Aplinkos tarybos posėdį susirinkę Europos Sąjungos (ES) aplinkos ministrai pritarė daug diskusijų tarp ES valstybių narių sukėlusiam Gamtos atkūrimo reglamentui.

Kaip teigiama Aplinkos ministerijos pranešime, Lietuva Reglamentui pritarė paskelbdama nacionalinį pareiškimą, kuriame išdėstyti mūsų šaliai susirūpinimą keliantys klausimai.

Pareiškime teigiama, kad Reglamento įgyvendinimas padidins administracinę ir finansinę naštą, ypač Lietuvos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriams.

„Todėl stabilus, aiškus, solidus ir kryptingas finansavimas naudojant ES lėšas – viena iš prielaidų veiksmingai įgyvendinti atkūrimo priemones ir kompensuoti įvairaus laipsnio ekonominės veiklos apribojimus“, – teigiama pranešime.

„Lietuva visuomet palaikė Reglamento priėmimą. Vykstant deryboms dėl šio teisės akto mums pavyko pasiekti svarbių nuolaidų, kad kuo labiau atlieptų mūsų šalies poreikius“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Anksčiau Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad pozicijai dėl Gamtos atkūrimo reglamento turi pritarti visos politinės jėgos.

Po balsavimo Briuselio sostinės regiono vyriausybės prisitaikymo prie klimato kaitos, aplinkos ir energetikos ministras Alainʼas Maronʼas (Alainas Maronas) sakė: „Džiaugiuosi šiuo teigiamu balsavimu dėl Gamtos atkūrimo reglamento, dėl kurio beveik prieš metus susitarė Europos Parlamentas ir Taryba. Tai sunkaus darbo rezultatas, kuris pasiteisino. Saugant aplinką nėra laiko pertraukai.

Šiandien ES Taryba nusprendė atkurti gamtą Europoje, taip saugodama jos biologinę įvairovę ir Europos piliečių gyvenamąją aplinką. Mūsų pareiga – reaguoti į neatidėliotiną biologinės įvairovės žlugimą Europoje ir kartu sudaryti sąlygas Europos Sąjungai vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus.“

Reglamentui pritarė 20 valstybių: Bulgarija, Čekija, Danija, Vokietija, Estija, Airija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Austrija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Slovakija. Prieš balsavo Italija, Vengrija, Nyderlandai, Lenkija, Suomija ir Švedija. Belgija susilaikė.

Per balsavimą dėl šio teisės akto reikėjo surinkti valstybių, kuriose gyvena 65 proc. ES gyventojų, balsų. Surinkta daugiau kaip 66 proc. balsų.

Pagal naujas taisykles, valstybės narės turi iš anksto pateikti Europos Komisijai nacionalinius gamtos atkūrimo planusir nurodyti, kaip pasieks užsibrėžtus tikslus, taip pat stebėti savo pažangą ir apie ją pranešti.

Iki 2033 m. Komisija peržiūrės Reglamento taikymą ir jo poveikį žemės ūkio, žuvininkystės ir miškininkystės sektoriams, taip pat platesnį socialinį ir ekonominį poveikį.

Reglamentas bus tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse ir įsigalios po 20 dienų nuo jo paskelbimo ES oficialiajame leidinyje.