Briuselis. Valstybės narės ir ES įstatymų leidėjai, sušvelninę taisykles, pasiekė susitarimą dėl Gamtos atkūrimo įstatymo. Užtikrinta keletas lengvatų ūkininkams.

Didžiausia Europos Parlamento (EP) frakcija (Europos liaudies partija, ELP) ne kartą teigė nepritarianti Gamtos atkūrimo įstatymui, kuris, jos teigimu, daugumai valstybių narių sukeltų pavojų maisto saugumui. 

Taigi per derybas tarp Europos Parlamento ir Vadovų Tarybos, kuri atstovauja valstybėms narėms, kitos frakcijos pajudėjo ELP pozicijos link ir pavyko pasiekti susitarimą, kuriam tvirtą paramą išreiškė net aplinkosaugos institucijos.

Gamtos atkūrimo įstatymas patobulintas: panaikintas reikalavimas, pagal kurį privaloma 10 proc. dirbamosios žemės atidėti kraštovaizdžio elementams, taip pat pridėta eilutė, kurioje teigiama, jog šalys neprivalo naudoti ES žemės ūkio fondo lėšų saugoti gamtą.

Atsiranda galimybė vieniems metams sustabdyti aplinkosauginių tikslų įgyvendinimą, jei kiltų grėsmė maisto gamybai.

Pagal naują susitarimą, valstybės narės turi reguliariai teikti Komisijai nacionalinius atkūrimo planus ir juose nurodyti, kaip sieks užsibrėžtų tikslų. Tačiau, rengdamos planus, šalys galės atsižvelgti į įvairius savo socialinius, ekonominius ir kultūrinius reikalavimus, regionines ir vietos ypatybes bei gyventojų tankumą, įskaitant specifinę atokiausių regionų padėtį.

Į tekstą įtrauktas reikalavimas užkirsti kelią reikšmingam geros būklės atkuriamų teritorijų blogėjimui. Teisės aktų leidėjai sutarė, kad šis reikalavimas būtų pagrįstas pastangomis.

Įtraukta nauja nuostata, įpareigojanti Komisiją, praėjus vieniems metams nuo Gamtos atkūrimo reglamento įsigaliojimo, pateikti ataskaitą, kurioje būtų apžvelgiami ES lygmeniu turimi finansiniai ištekliai, įvertinami įgyvendinimo finansavimo poreikiai ir nustatyti finansavimo trūkumai. 

Susitarime nustatyta, kad 2033 m. Komisija turi peržiūrėti ir įvertinti Gamtos atkūrimo reglamento taikymą ir jo poveikį žemės ūkio, žuvininkystės ir miškininkystės sektoriams, taip pat platesnį socialinį ir ekonominį poveikį.

Dabar Gamtos atkūrimo įstatymą turi oficialiai priimti Europos Parlamentas ir Taryba, kad valstybės narės galėtų parengti nacionalinius veiksmų planus buveinėms apsaugoti.

***

Pagal Gamtos atkūrimo įstatymą ES šalys iki 2030 m. turės atkurti bent 20 proc. ES sausumos ir jūrų teritorijų. Jame nustatyti privalomi tikslai iki to laiko atkurti bent 30 proc. nualintų buveinių, iki 2040 m. – iki 60 proc., o iki 2050 m. – iki 90 proc.