Basf A1 2024 07 01 Basf m1 2024 07 01
Aplinka, miškai
Premjerė: dėl Gamtos atkūrimo reglamento reikia plataus politinio sutarimo
LRV nuotr.

Vilnius. Galutinei Lietuvos pozicijai dėl Gamtos atkūrimo reglamento, įgyvendinančio Europos žaliąjį kursą, turi pritarti visos politinės jėgos, o sprendimų priėmėjai turi būti sąmoningi, sako premjerė.  

Kitu atveju, Ingridos Šimonytės teigimu, po kelerių metų vėl į gatves išvažiuos traktoriai.  

„Jeigu tokios pozicijos laikomės, kad jai yra pritarta plačiausiu įmanomu mastu. Kad nebūtų tokio dalyko, kad Šimonytė su Gentvilu (aplinkos ministru – red. past.) pritarė Reglamentui, dėl kurio po penkerių metų į gatves išvažiuos traktoriai. Duok, Dieve, kad ne“, – Seimo Europos reikalų komiteto posėdyje penktadienį teigė premjerė. 

Bioversija 2024 07 09 m7

„Reikia, kad visi nuoširdžiai padiskutuotume. Jeigu pritariame – pritariame, pozicijos nekeičiame, keliaujame į Tarybą (Europos aplinkos ministrų tarybą – BNS), savo rūpestį galbūt išsakome, bet visi sąmoningai priimame šį sprendimą“, – pridūrė I. Šimonytė. 

Komitetas penktadienį vėliau uždarame posėdyje dar kartą nutarė nekeisti pernai patvirtintos pozicijos dėl Reglamento, tačiau įpareigojo ministrą S. Gentvilą Aplinkos ministrų taryboje akcentuoti finansavimo poreikį jo įgyvenimui. 

Pasak premjerės, neužtenka tik meilės gamtai vedinais motyvais pritarti sprendimams, svarbiems gamtai išsaugoti, reikia labai aiškiai suprasti pasekmes ir įvertinti, ar Lietuva tuos sprendimus galės įgyvendinti.  

„Turint minty Reglamento svorį, politinį debatą, turint minty, kad tikrai nesinori, jog žaliasis kursas pasidarytų šiaudine kaliause, ant kurios savo raumenį augintų įvairių pusių radikalai, neigiantys klimato kaitą... Tai per svarbus klausimas, kad Vyriausybė tik savo pasitarime pritartų be platesnių diskusijų, (oficiali valstybės pozicija  – BNS) nukeliautų į Tarybą, o vėliau, kada prasidėtų Reglamento įgyvendinimas, visi vienas į kitą žiūrėtų ir sakytų – kas jam Lietuvoje pritarė“,  – kalbėjo I. Šimonytė.   

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė norintis gauti „platesnį mandatą“ dėl Reglamento.  

„Šis klausimas itin karštai buvo diskutuojamas Europos Parlamente, tarp europinių partijų buvo daug debatų. Norėtume, kad Seimas aiškiau duotų mandatą dėl nuoseklios pozicijos palaikymo“, – per Seimo Europos reikalų komiteto posėdį sakė ministras. 

S. Gentvilo teigimu, Europos Sąjungos valstybės, svarstydamos Reglamentą dvejus metus, jį gerokai sušvelnino. Pavyzdžiui, daug nuolaidų suteikta privačių durpynų savininkams.  

Pasak jo, Lietuva su Danija prašė padaryti išimtį ir Reglamento taisyklių netaikyti poligonuose ir krašto apsaugos sistemoje, o su Latvija siekė lengvesnio durpynų reguliavimo – į tai atsižvelgta. Taip pat neliko reikalavimų dėl negyvos medienos miškuose normų.  

S. Gentvilas pabrėžė, kad Lietuva Reglamentą visais jos derinimo etapais palaikė, o dabar jo koreguoti jau nebegalima.  

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienės tvirtinimu, įsipareigojimus bus būtina vykdyti nuo 2030 metų ir iki to laiko galima rasti reikalingą finansavimą.  

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis pabrėžė, kad Reglamento reikalavimai suvaržys žemdirbystę ir miškininkystę, taip pat apribos privačią nuosavybę. 

Reglamento projektą Europos Komisija parengė prieš dvejus metus. Didžiausias dėmesys skiriamas prastos būklės ir prarastų ekosistemų atkūrimui.

Šaltinis: BNS
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kas dar, be uždarbio, skatina ūkininkauti?
Visos apklausos