Vilnius. Žemdirbių bendruomenė tikisi dar vieno prezidento veto Seimo priimtam įstatymui. Anot jų, sesijos pabaigoje priimtos įstatymo pataisos ne tik neišspręs problemų, bet ir dar labiau apsunkins gyvenimą.

Prancūzijoje jau porą metų veikia vadinamasis jutiminio paveldo įstatymas, kuris numato, kad ir gaidžių giedojimas, ir mėšlo kvapas, ir traktoriaus burzgimas ryte yra kaimo paveldo dalys, tačiau Lietuvoje vis dar kyla konfliktinių situacijų. Prancūzijoje priimant šį įstatymą tikėtasi, kad jis sumažins norą nuolat skųsti ūkininkus dėl to, kas kaime natūralu. 

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) ir Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) teigia, kad per paskutinį rudens sesijos posėdį Seimo priimtos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisos tokių skundų tikimybę mūsų šalyje tik padidins.

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 51 str. 3 dalies pakeitimas numato, kad nustatant sanitarinės apsaugos zonas, ūkinės veiklos išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) aplinkos oro teršalų, kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių sukeliama žmogaus sveikatai kenksminga aplinkos tarša už sanitarinės apsaugos zonų ribų, taip pat tose sanitarinės apsaugos zonose (jų dalyse), kuriose yra objektai, nurodyti šio įstatymo 53 str. 1 dalyje, neturi viršyti ribinių užterštumo (ar kitokių) verčių, nustatytų gyvenamosios paskirties pastatų (namų), viešbučių, mokslo, poilsio, gydymo paskirties pastatų, su apgyvendinimu susijusių specialiosios paskirties pastatų, rekreacijai skirtų objektų aplinkai.

Anot LŽŪBA, tai reiškia, kad ši pataisa suteikia dar didesnių galimybių greta kompleksų ar paukštynų namus pasistačiusiems žmonėms nuolat skųsti tas įmones ar ūkininkus dėl kvapų, garsų ir panašiai.

Aplinkos ministerija: asmenys turi teisę pranešti apie pažeidimus

Paprašyta pakomentuoti priimtas pataisas ir jų galimas grėsmes sklandžiam ūkininkų darbui, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos grupės vyr. specialistė Danguolė Sužiedėlytė portalui manoūkis.lt priminė, kad asmenys turi teisę pranešti apie daromą ar padarytą aplinkos apsaugos pažeidimą.

Anot jos, Aplinkos apsaugos įstatyme numatyta, kad vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, suinteresuota visuomenė turi teisę reikalauti nutraukti kenksmingą ūkinės veiklos poveikį aplinkai.

Taip pat apibrėžta teisė įstatymų nustatyta tvarka paduoti skundą (prašymą) imtis veiksmų, kad pavyktų išvengti / sumažinti žalą aplinkai arba atkurti aplinkos būklę iki pradinės. Taip pat reikalauti nubausti asmenis, kaltus dėl kenksmingo poveikio aplinkai, ir pareigūnus, kurių priimti sprendimai ar veiksmai pažeidė piliečių, suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus.

„Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia šmeižti ar melagingai kaltinti kitą asmenį, kad įvykdė nusikaltimą“, – komentavo D. Sužiedelytė.

ŽŪM: skųsti galima ir dabar, tačiau reikia tobulinti tvarkas

Žemės ūkio ministerijos portalui manoūkis.lt pateiktame komentare primenama, kad įstatymo pakeitimu siūlomos laikinos priemonės, įpareigojančios asmenis, vykdančius veiklą, dėl kurios turi būti nustatytos atitinkamos sanitarinės apsaugos zonos, atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikti atitinkamus duomenis apie poveikio sveikatai vertinimo dokumentuose nustatytą sanitarinės apsaugos zonos dydį.

Ūkio subjektų veiklos skleidžiama tarša šiuo metu ribojama higienos norminiais ir kitais visuomenės sveikatos saugos teisės aktais, nustatančiais leistinus taršos (kvapų, triukšmo ir kt.) ribinius dydžius, kurie turi būti užtikrinami gyvenamosios, visuomeninės ar specialiosios paskirties statiniuose ar jų teritorijose, neatsižvelgiant į tai, ar šių statinių ir jų teritorijų aplinka patenka į sanitarinės apsaugos zoną. 

„Manome, kad siūlomas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 51 str. 3 dalies papildymas nesukuria naujų ribojimų ūkio subjektams, tačiau aiškiau detalizuoja šiame įstatyme tai, kas jau reglamentuota kitais visuomenės sveikatos saugos teisės aktais“, – teigiama pateiktame komentare.

Anot ŽŪM, žemdirbių atstovų teiginys, kad ši pataisa suteikia galimybę nuolat skųsti įmones ar ūkininkus, teisės aktų požiūriu yra nepagrįstas, mat tokia galimybė buvo ir iki šių pataisų. 

„Tokių skundžiamų įmonių veiklos skleidžiamos taršos vertinimas (ar jis neviršija šiuo metu teisės aktais nustatytų ribinių dydžių) buvo privalomas atlikti ir iki šiol. Kita vertus, tiek ŽŪM, tiek kitos valstybės institucijos mato poreikį tobulinti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų apskritai ir konkrečiai sanitarinės apsaugos zonų bei atitinkamus veiklos apribojimus, jų nustatymo ir įteisinimo tvarkas“, – teigiama ŽŪM komentare. 

Preliminariai numatoma, kad prie minėtų teisinio reglamentavimo klausimų sprendimo bus grįžta 2023 m. pirmąjį pusmetį.

Prezidento prašoma pataisas vetuoti

LŽŪT dėl minėtų pataisų kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydama vetuoti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 51 str. pakeitimus ir grąžinti juos svartyti papildomai.

Kaip teigiama Prezidentūrai išsiųstame rašte, neteisingi kai kurių Seimo narių teiginiai apie tai, kad svarstant įstatymo projektą stengtasi ieškoti kompromiso. Anot LŽŪT, su žemdirbiais pataisos neaptartos nė karto.

Jau yra kilusių konfliktinių situacijų, pavyzdžiui, Rudaminoje (Vilniaus r.) dėl paukštynų. LŽŪT manymu, tokių situacijų kils ir toliau visoje Lietuvoje. Tam sąlygos susiklostė dėl valstybės tarnautojų aplaidumo grąžinant žemes, naujųjų savininkų tinkamai neinformavus ir nepadarius reikiamų įrašų apie specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.

Anot LŽŪT, žemdirbiai naudoja įvairias technologijas kvapams slopinti, tačiau ne viskas veikia 100 procentų. O tokie priimti sprendimai gali paskatinti atsisakyti gyvulininkystės. „Seimo vienašališki sprendimai, perkeliantys valdžios institucijų atsakomybę įmonėms ir ūkininkams, yra neteisingas kelias“, – teigiama LŽŪT rašte prezidentui.