


Kaunas. Karstiniame regione ūkius turintys Biržų ir Pasvalio rajonų ūkininkai iki šiol negali pasėlių tręšti skystosiomis trąšomis. Žemdirbių nuomone, nuo kolūkinių laikų galiojantys suvaržymai yra pasenę ir nebeatitinka šiuolaikinių technologijų.
Šiaurės Lietuvos karstiniame regione skystąsias trąšas draudžiama naudoti pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 108 straipsnį. Intensyvaus karsto zonose yra apribojimų ir naudojant biriąsias trąšas: sumažintos jų normos, o smegduobių apsaugos zonose iš viso negalima tręšti.
Šie draudimai atsirado, siekiant, kad trąšos nepatektų į karstines įgriuvas, o iš jų – į gruntinius ir požeminius vandenis.
Technologijos pasikeitė, draudimai išliko
Kaip portalui manoūkis.lt sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Pasvalio skyriaus vadovė ūkininkė Lina Židonienė, toks draudimas galioja bemaž nuo kolūkinių laikų, kuomet būdavo tręšiama amoniaku. Nuo to laiko daug kas pasikeitė. Viena vertus, amoniaku jau seniai pasėliai nebetręšiami. Kita vertus, patobulėjo ir tręšimo skystosiomis trąšomis technologijos.
Pasvalio ir Biržų rajonų žemdirbiai dar šių metų pradžioje raštu kreipėsi į LR Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijas, Seimo Kaimo reikalų komitetą, išdėstydami susidariusią situaciją ir prašydami nedrausti naudoti skystųjų trąšų karstiniame regione, kad ūkininkai, atsižvelgdami į meteorologines sąlygas, turėtų galimybę rinktis trąšų formą, siekiant gauti optimalų derlių.
„Analizuodami mokslinius straipsnius, neradome pagrindimo tokiam draudimui. Užsienio moksliniais tyrimais nustatyta, kad skystųjų trąšų naudojimas yra tikslus, jų išsiplovimo į gilesnius dirvožemio sluoksnius procentas – mažiausias. Skystosios trąšos visuomet naudojamos vegetuojant augalams, todėl išsiplovimo tikimybė visiškai sumažinama“, – rašoma ūkininkų kreipimesi.
Be to, šiandieninės technologijos leidžia stabilizuoti skystosiose trąšose esančias medžiagas, taip dar sumažinant jų išsiplovimą ir išgaravimą.
Kaip nurodo kreipimesi ūkininkai, „Lygindami birių ir skystų trąšų saugos duomenų lapus, kurie yra rengiami pagal laboratorinius tyrimus, galime matyti, kad skystosios trąšos yra greitai absorbuojamos dirvožemyje. Tai reiškia, kad augalai gali lengvai įsisavinti jose esančias veikliąsias medžiagas. O birių trąšų saugos duomenų lapuose yra rašoma, kad absorbcijos koeficientas žemas.“
Būtų leidžiama augalus tręšti per lapus
Seimo narė Ilona Gelažnikienė, išrinkta Pasvalio ir Pakruojo rajonuose, inicijavo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama pakoreguoti dabar galiojančius reikalavimus dėl skystųjų trąšų naudojimo karstiniame regione.
„Šis projektas derintas su Seimo Aplinkos apsaugos komitetu, Aplinkos ministerija, kitomis suinteresuotomis šalimis. Siekiama ieškoti kompromisinio varianto, kad būtų išsaugoti aplinkosaugos reikalavimai, bet tuo pačiu, kad ir žemdirbiai galėtų naudotis naujomis technologijomis“, – portalui manoūkis.lt sakė I. Gelažnikienė.
Kaip minėta, dabartiniame įstatyme numatyta, kad karstiniame regione galima naudoti birias trąšas, bet negalima naudoti skystųjų trąšų. Pagal parengtą įstatymo pakeitimo projektą būtų nuostata, pagal kurią „draudžiama naudoti skystuosius tręšiamuosius produktus, išskyrus tręšiant augalus per lapus“.
„Tai reiškia, kad atsirastų galimybė tręšti skystosiomis trąšomis, bet tik tam tikrais augalų augimo periodais ir tik per lapus. Tokiu atveju skystosios trąšos žemės nepasiektų arba pasiektų tik minimaliai, nes augalai jas absorbuotų per lapus. Taip nebūtų pažeisti aplinkosaugos reikalavimai“, – paaiškina I. Gelažnikienė.
Ketvirtadienį Seimas įstatymo pakeitimo projektą priėmė svarstyti, pagrindiniu paskirtas Aplinkos apsaugos komitetas. Projektą Seimo salėje siūloma svarstyti birželio pabaigoje.
„Esu už saugią aplinką, todėl norisi pirmiausiai išdiskutuoti, kad siūlomas pakeitimas ne tik pagelbėtų žemdirbiais dirbti ekonomiškai, naujoviškai, bet ir gamta būtų tausojama“, – sako Seimo narė.
Kelias link šios karstinio regiono ūkininkams aktualios problemos sprendimo paieškų dar tik prasideda. Ar jis duos žemdirbiams teigiamų rezultatų, parodys laikas.
Taip pat šia tema skaitykite
-
ES suteikia lankstumo valdyti vilkų populiaciją: ar pasinaudosime?
2025-06-13 -
Ilzenbergo dvaro ūkyje išbandomi dar du skirtingi agromiškininkystės būdai
2025-05-30 -
Klimato kaitos šešėlis krinta ir ant žemės rinkos?
2025-05-19
Skaitomiausios naujienos
-
Nuo liepos – pokyčiai registruojant žemės ūkio techniką
2025-06-04 -
Rusijos „Rostselmash“: po svaiginančio pakilimo – kritimas į bedugnę
2025-05-23 -
Jau 25 metus prie traktoriaus vairo
2025-05-27
(0)