Vilnius. Seimas įteisino laikinas išimtis, kurių dėl sanitarinių apsaugos zonų (SAZ) įsiteisinimo turės laikytis į jas patenkantis verslas ir gyventojai. 

Tokiu būdu Seimas sušvelnino gyventojams, įstaigoms bei verslui taikomus reikalavimus statyboms, patekus į taršių įmonių SAZ – tokiems sklypams nebus taikomi apribojimai, bet jų savininkai negalės keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties.

Už tokias Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas penktadienį balsavo 101 Seimo narys, o susilaikė šeši. 

Pakeitimais sprendžiama ir dėl institucijų klaidų, ir dėl verslo neveikimo susidariusi situacija, kai šios zonos nebuvo nustatytos. 

Kaimo reikalų komitete dirbantis Kęstutis Mažeika priekaištavo, kad klausimas neaptartas komitete, ir prašė jo nepriimti, o daryti pertrauką. Tačiau tokio siūlymo jis atsisakė aplinkos ministro Simono Gentvilo patikintas, kad per pusmetį bus pasiūlyta, kaip reformuoti SAZ nustatymo tvarką.     

Ministras įspėjo, kad nepriimdamas pataisų Seimas tūkstančius žmonių paliktų nežinioje, o įmonės negalėtų paprasčiau įsiregistruoti SAZ.  

„Pasekmės bus tokios: gyventojai negalės rekonstruoti pastatų, daryti remontų, įmonės automatiškai jų (SAZ – BNS) registruoti negalės, o turės apie ketinimus dėl SAZ pranešti gyventojams“, – tvirtino ministras. 

Be to, Seimas įteisino privalomą poveikio sveikatai vertinimą. Jį teks atlikti taršiam verslui, kuris iki šių metų pabaigos nespėjo ar delsė įregistruoti SAZ aplink savo teritorijas, t. y. nėra „grafiškai“ pažymėję poveikio aplinkai vertinimo, statinio ir teritorijų planavimo dokumente.  

Seimas iki 2025 m. pratęsė terminą, per kurį verslas nustatytų SAZ, jeigu to nepadarė iki šiol. Taip pat verslas įpareigotas SAZ teritorijoje neviršyti ribinių užterštumo rodiklių.