Vilnius. Jau kuris laikas po padidinamuoju stiklu esančios trys valstybei priklausančios veislininkystės įmonės ir jų likimas šiandien aptartos Seimo Kaimo reikalų komitete. Parlamentarai pritarė šių įmonių privatizavimui, tačiau, anot jų, kai kuriose šis procesas turėtų vykti su tam tikromis išlygomis.

Žemės ūkio ministerija atliko šių įmonių auditą ir prieš porą mėnesių pateikė išvadas, teigdama, kad „Panevėžio veislininkystės“, „Šilutės veislininkystės“ bei „Kiaulių veislininkystės“ veikla nėra finansiškai tvari ir stabili, o vadovai neturi veiklos gerinimo planų, rugsėjo pabaigoje iš pareigų atleistas ir tuometis „Kiaulių veislininkystės“ vadovas.

Trečiadienį nuotoliniame Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje situaciją pristatęs Žemės ūkio ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius teigė, kad šiuo metu didžiausios problemos – „Kiaulių veislininkystėje“ ir jau gruodžio 16 d. bus sprendžiamas jos nemokumo klausimas, pradėtos bankroto procedūros.

„Panevėžio veislininkystės“ veikla dar sustabdyta, netrukus turėtų būti atnaujinama. (...) Visos trys įmonės šiai dienai dirba nuostolingai ir, kadangi rinkoje yra veikiančių tokių pačių įmonių, pateikėme privatizavimui“, - kalbėjo V. Aleknavičius.

Posėdyje kalbėję žemdirbių atstovai sutiko, kad nuostolingos įmonės galėtų būti privatizuojamos, tačiau kėlė klausimą, kas tai turėtų daryti, ar galėtų įsitraukti patys žemdirbiai ir ypač – kas perimtų reikalingas funkcijas.

Tiek Seimo narys Vigilijus Jukna, tiek vėliau kalbėjusi Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorė Vilma Živatkauskienė klausė, ar tikrai visas funkcijas galėtų įgyvendinti ne „Šilutės veislininkystė“, o kitos įmonės.

„Vis dėlto „Šilutės veislininkystė“ vykdo ir išskirtinę funkciją – bulių vertinimą pagal palikuonis, penėjimo ir mėsines savybes, kur daugiau Lietuvoje niekas to nedaro. Ir prarasti šitą funkciją būtų tikrai nedovanotina klaida, mėsinių galvijų veislininkystei tai būtų didelis praradimas“, - kalbėjo V. Jukna, pabrėždamas, kad individualus vertinimas yra visai kas kita, jį galima atlikti ir ūkiuose. Taip pat jis ragino atsižvelgti į asociacijų nuomonę, nes „šitos įmonės reikalingos tiek, kiek jos yra reikalingos asociacijoms ir jų selekcijos programų vykdymui“.

V. Živatkauskienė teigė, kad kaip tik gruodžio 14 d. „Šilutės veislininkystėje“ pradedamas 82 skirtingų veislių buliukų kontrolinis auginimas. „Augintojai yra palikti nežinioje. Jei būtų privatizuota, nors ir palikus šią funkciją, nebeaišku, kokios būtų kontrolinio auginimo kainos. (...) Ši įmonė mums svarbi, kad galėtume atrinkti labiausiai tinkančius, pačias geriausius individus Lietuvos sąlygoms“, - kalbėjo LMGAGA atstovė.

Dėl „Kiaulių veislininkystės“ nuostolingos veiklos klausimų buvo mažiau, tik svarstyta, ar bankroto atveju tikrai bus atsiskaityta su visais tiekėjais. Dabartinis įmonės vadovas Andrius Bielinis išsakė viltį, kad tebeveikiančios įmonės privatizavimo klausimas turėtų būti „išspręstas pakankamai racionaliai ir greitai“, tad nė vienas kreditorius neturėtų likti su nuostoliais.

Abejonių būta dėl „Panevėžio veislininkystės“ – kalbėjusieji svarstė, kur ir kaip galėtų vykti veislinių gyvūnų parodos, juolab, kad į Algirdiškio bazę yra nemažai suinvestuota.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis priminė, kad su esamu požiūriu apskritai veislininkystė jau kuris laikas lieka nuošalyje.

„Šiandiena mes šnekame apie finansinį auditą, bet atlikime veislininkystės auditą, jei jį dar kas nors Lietuvoje gali atlikti. Gyvulininkystė buvo palikta likimo valiai“, - kalbėjo J. Sviderskis, prašydamas pirmiausiai gerai išsiaiškinti padėtį, visiems prisiimti atsakomybę už daromus sprendimus ir neskubėti su privatizavimu.

J. Sviderskis taip teigė neabejojantis, kad įmonėms, vien jau dėl jų infrastruktūros, pirkėjų tikrai atsiras ir siūlydamas, kad privatizavimas galėtų būti atiduotas patiems žemdirbiams, bei keldamas visų įmonių sujungimo į vieną idėją.

„Kaip ir kur bus vykdomi aukcionai, parodos, kur bus teikiamos karantinavimo paslaugos eksportuojamiems galvijams?“, - klausė ir kooperatinės bendrovės „Bio LEUA“ direktorius Nikolajus Dubnikovas.

Tuo tarp ŽŪM kancleris teigė, kad, norint išlaikyti svarbias „Šilutės veislininkystės“ funkcijas, privatizuojant galima jas įtraukti kaip specialiąsias sąlygas, „kad teiktų tas pačias paslaugas bent keletą metų“. Tuo tarpu atsakydamas J. Sviderskiui jis teigė, jog ketinama pasitelkus mokslininkus parengti studiją, kaip turėtų vystytis šalies veislininkystė.

„Parodos kuo puikiausiai gali vykti VDU Žemės ūkio akademijoje, nebūtinai „Ką pasėsi...“ metu, gali būti atskiros parodos, gali būti organizuojama ūkininkų ūkiuose. Kooperacija irgi gali tas paslaugas teikti“, - apie veislinių gyvūnų parodų perspektyvą kalbėjo V. Aleknavičius.

Apie įmonių paslaugų reikalingumą jis kalbėjo atsargiai ir siūlė nepamiršti finansinės puses. „Kad įmonė dirbtų pelningai, turėtų būti kitokios kainos ir aš abejoju – tada, galbūt, jau tos paslaugos ir nebenorėtų. Reiktų šituos dalykus įsivertinti“, - sakė ŽŪM kancleris.

Galiausiai parlamentinio komiteto nariai sutiko, kad „Kiaulių veislininkystė“ turėtų būti privatizuota. Dėl „Šilutės veislininkystės“ nuspręsta prašyti Žemės ūkio ministerijos suformuluoti, kaip užtikrinti veiklos tęstinumą, išsaugant funkciją. 

„Jei yra reikalinga funkcija ir ji yra valstybės, tai valstybė turėtų numatyti tos funkcijos delegavimą kam nors – savivaldai, kooperacijai – ir jos palydėjimą pinigais“, - apie „Panevėžio veislininkystę“ ir ten rengiamas parodas kalbėjo KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis. 

Tad Komitetas pritarė visų trijų įmonių privatizavimui, dėl „Šilutės veislininkystės“ ir „Panevėžio veislininkystės“ nurodydamas papildomas sąlygas.