Vilnius. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas trečiadienį pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui leisti  ūkininkams iš valstybės nusipirkti nedidelius – iki 3 hektarų ploto sklypus, besiribojančius su jų žeme, didžiąją dalį gautų pinigų skiriant Gynybos fondui.

Be to, Žemės įstatymo pataisomis siūloma, kad vienas asmuo negalėtų nusipirkti daugiau nei 21 hektarą tokios žemės. 

Kartu su leidimu privatizuoti valstybinės žemės sklypus Aplinkos ministerija siūlo keisti susijusių asmenų reglamentavimą – susijusiais būtų laikomi asmenys bei įmonės, jei vienas jų valdo bent 5 proc. įmonės akcijų. Dabar šis reikalavimas yra 25 proc.

Buvęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas siūlė padidinti ministerijos siūlomą akcijų kiekį iki 10 proc., tačiau komitetas tam nepritarė.

„Penki procentai yra žema kartelė. Čia siejama su tuo, ar tu gali de facto daryti įtaką įmonės valdyme turėdamas penkis procentus. (...) Realiai turėdamas 10 proc. tu jau nebesiskaičiuoji kaip smulkusis (investuotojas – red. past.). Kai tu turi iki 5 proc. įmonės akcijų, tu nedarai strateginės įtakos įmonės sprendimams, bet tau tos įmonės turimi hektarai kalkuliuojami į bendrą krepšelį, o tavo pagrindinė veikla galėtų žemės ūkis“, – Komitete trečiadienį argumentavo Seimo narys.

Parlamentaras Tomas Tomilinas mano, kad pasiūlymų nekeisti dabartinio reglamentavimo bus ir svarstant pataisas Seimo salėje.

„Aš garantuoju, kad bus pasiūlymas ir 25 proc. palikti. Negali toks lobizmas neįvykti“, – BNS teigė T. Tomilinas. 

Praėjusią savaitę aplinkos ministras Kastytis Žuromskas Komiteto posėdyje teigė, kad tokių valstybinių iki 3 ha sklypų yra 110 tūkst., o jų bendras plotas siekia 127 tūkst. ha. Jo teigimu, pagal dabartinius verčių žemėlapius iš žemės pardavimo valstybė galėtų gauti apie 828 mln. eurų.

Gegužę Vyriausybė iš esmės pritarė kelių parlamentarų siūlymui keisti dirbamos valstybinės žemės pardavimo tvarką, pagal kurią 80 proc. pajamų už parduotus sklypus patektų į Valstybės gynybos fondą.

Žemės įstatymo pataisas praėjusios kadencijos pabaigoje inicijavo Seimo nariai Kazys Starkevičius bei Viktoras Fiodorovas, kurie tuomet siūlė parduoti ne didesnius kaip 10 hektarų sklypus.