Vilnius. Į parlamentinį Kaimo reikalų komitetą atkeliavęs 2023 m. valstybės biudžeto projektas sukėlė nemažai diskusijų. Kiek bus skirta žemės ūkiui? Problemų daug, o pinigų, akivaizdu, viskam neužteks.

Kone kasmet svarstant kitų metų biudžeto projektą, žemės ūkyje ypač pasigendama papildomų lėšų melioracijai, nuolat keliamas ir savivaldybių žemės ūkio skyrių specialistų atlyginimo klausimas, finansavimo stinga ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) bei kitų įstaigų darbuotojų atlyginimų fondui.

Per trečiadienį vykusio Seimo Kaimo reikalų komiteto nuotolinį posėdį ŽŪM Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė pristatė 2023 m. asignavimus žemės ūkiui ir priminė, kad jų pagrindą sudaro planuotas 2022–2024 trimečio biudžeto planas, kuris papildytas ir pakoreguotas. 

Pagal nustatytus didžiausius limitus, 2023 m. ŽŪM skiriama beveik 1,044 mlrd. Eur, VMVT – virš 39 mln. eurų. Bendras ŽŪM kuruojamų sričių asignavimų pokytis sudaro 2,4 procento.

Didžioji lėšų dalis – ES

R. Mininienė atkreipė dėmesį, kad šįkart vienas didesnių pokyčių yra tai, jog žemės ūkio sektoriaus biudžete nebėra asignavimų, kurie perduodami Aplinkos ministerijai (beveik 31 mln. Eur), nes pasikeitus pavaldumui Nacionalinės žemės tarnybos funkcijos bus finansuojamos iš ten.

Ji taip pat priminė, kad greta planuojamo milijardo žemės ūkiui dar suplanuotos 67 mln. Eur lėšos Nacionalinės pažangos programos priemonėms. Lėšos bus skiriamos pagal faktinį poreikį, kai bus patvirtinti Strateginio plano priemonių aprašai. Tokia praktika taikoma ir dabar.

„Milijardas (žemės ūkiui – red. past.) atrodo įspūdingai, bet 80 proc. visų lėšų sudaro ES lėšos, o tai reiškia, kad jos turi tikslinę paskirtį ir jų naudoti, pavyzdžiui, valstybės pagalbos priemonėms negalime. Arba tai turime daryti iš vidinių asignavimų, arba Finansų ministerija turi ieškoti galimybės skolintis“, – aiškino ŽŪM Finansų ir biudžeto departamento direktorė.

Didžioji dalis planuojamo biudžeto (beveik 600 mln. Eur) numatoma tiesioginėms išmokoms, beveik 290 mln. Eur – kaimo plėtros priemonėms, 29,3 mln. Eur – valstybės pagalbai ir kitoms priemonėms, beveik 24 mln. Eur – savivaldybių dotacijoms.

Pasak jos, formuojant biudžetą ŽŪM teikė daug poreikių, vyko derybos, tačiau ne visi poreikiai patenkinti. Vis dėlto rasta galimybė padidinti finansavimą draudimo įmokų kompensavimo paramai.

„Jei nebūtų skirtos papildomos lėšos, turėtume mažinti finansavimą ir paramos intensyvumą“, – sakė R. Mininienė. Papildomai 2023 m. tam skirta 1, 936 mln. Eur (atitinkamai padidintas lėšų planavimas ir kitiems metams).

Nors prašyta daugiau, tačiau papildomai 800 tūkst. Eur (maždaug 50 proc. poreikio) skirta paramai palūkanoms kompensuoti.

Tai pat papildomai numatytos lėšos (1,662 mln. Eur) Nacionalinei mokėjimo agentūrai, paramos administravimo informacinių sistemų modernizavimui ir plėtrai.

R. Mininienės teigimu, dar skirta papildomai ir rezervui formuoti, atsižvelgiant į minimalios algos ir bazinio dydžio pokyčius – atlyginimams, tačiau vis dėlto dalis svarbių poreikių liko visai ar iš dalies nepatenkinti.

Visiems poreikiams lėšų neužtenka

Visų pirma tai – valstybės rezervas, kuris, anot ŽŪM atstovės, neturėtų būti tik Ministerijos problema, tuo turėtų rūpintis visi. Tam papildomai kitąmet reikėtų skirti 1,65 mln. eurų. „Rašėme, prašėme, neatsižvelgta ir visiškai neaišku, kaip galėsime vykdyti įsipareigojimus ir pasirašyti rezervavimo sutartis“,  – komentavo ŽŪM atstovė.

Nors nuolat prašoma skirti papildomų lėšų melioracijai sutvarkyti, tam finansų vis neatsiranda. 2023 m. net nepaliktas praėjusių metų finansavimo lygis.

„Neturint normalaus bent trimečio planavimo yra labai sudėtinga, nes savivaldybės negali įsisavinti tų lėšų per vienus metus, reikėtų planuoti bent per 2–3 metus. Reikia tęstinumo, kad būtų aišku. Galbūt daugiau finansuoti projektų, bet įgyvendinti per kelerius metus. Norint startuoti su melioracijos projektais, 2023–2025 m. reikėtų skirti bent po 10 mln. Eur kasmet, kad būtų galima sudaryti programas ir pan.“, – kalbėjo R. Mininienė, primindama, kad blogos būklės vien valstybei priklausančių melioracijos inžinierinių statinių yra labai daug.

Atsakydamas finansų viceministras Gediminas Norkūnas pabrėžė, kad planuojant biudžetą ir aiškinantis ministerijų poreikius paaiškėjo, jog jie gerokai didesni. „Ministerijos per vienus metus norėjo gauti 50 proc. didesnį biudžetą. Tai neįmanoma – reikia dėliotis prioritetus. Limitai išdalyti ir jie turi jų ribose susidėlioti“, – apie poreikių ir galimybių suderinimą kalbėjo finansų viceministras.

Jis priminė, kad biudžetą planuoti reikėtų atsižvelgiant į ekonomikos perspektyvas, kurias dabar gaubia rizikos. Prognozuojama, kad 2023 m. ES BVP augs 1,5 procento, o Lietuvos, pagal skirtingus rizikos scenarijus, gali svyruoti nuo 1,4 iki – 2,8 procento. Atitinkamai Lietuvos infliacija nuo 6 iki 9 procentų.

Nebus specialistų – nereikės ir žaliojo kurso?

Jau ne vieną kartą keltas savivaldybių žemės ūkio skyrių specialistų atlyginimo klausimas. Kad savivaldybėms perduotų žemės ūkio funkcijų vykdymui reikalingos lėšos – dar vienas skaudulys pabrėžė ir R. Mininienė.

Problemų dėl atlyginimų kyla ir VMVT, kur šiuo metu nepriimami darbuotojai, atlyginimai mokami iš neužimtų etatų lėšų ir pan. O jei konkursai skelbiami, niekas nekandidatuoja, nes siūlomas atlygis yra mažas.

Anot Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjo Gedimino Vaičionio, šiai dienai atskaičius išlaidas veiklai, neužtikrinami net minimalūs atlyginimai. „Kai kalbame apie papildomus 2 mln. Eur, kalbame apie žemės ūkio skyrių išgyvenimą, darbuotojų išlaikymą, minimalių funkcijų užtikrinimą. Bet tai reiškia, kad kitais metais reikės spręsti ir funkcijų peržiūros klausimus. Savivaldybės jau kelia klausimą dėl kaimo plėtros funkcijų įgyvendinimo atsisakymo“, – kalbėjo G. Vaičionis.

Į tai, kad dabar neskyrus pakankamo dėmesio specialistams, vėliau gali strigti ir strateginiai dalykai, atkreipė dėmesį ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius. Anot jo, komentarų kitų metų žemės ūkio biudžetui būtų daug, tačiau panašu, kad valstybės biudžetas bus priimtas buldozerio principu, tad svarbu suprasti, jog žaliasis kursas gali subyrėti pačiame pirmame žingsnyje, jei nebus išspręstas žemės ūkio specialistų atlygio klausimas.

„Jie pildys deklaracijas, keičiasi reikalavimai, tvarka, tam reikės daugiau laiko, nes ateis ūkininkai, kurie turės daug klausimų ir tardys, kaip geriau pasielgti. Krūvis išaugs kelis kartus. Jei kalbame apie tai, kad finansavimo neduodame, vadinasi žaliasis kursas ir 3 mlrd. Eur iki 2027 m. paskirstymo klausimas iškarto pakimba. Bent jau šį klausimą sutvarkome, nes tai gana menki pinigai, palyginti su tuo, apie ką reikėtų kalbėti žemės ūkyje“, – ragino R. Juknevičius.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis 2023 metų biudžeto projektą pavadino blogiausiu, nes valstybė neranda pinigų net savo darbuotojams.

„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pats blogiausias biudžetas, kuris čia pateikiamas. Valstybėje yra kažkas blogai, kad negali išlaikyti savo samdinių. Projektas, kuris pateiktas, mūsų netenkina, reikia prie jo grįžti“, – teigė jis. 

Komiteto narys Andrius Vyšniauskas BNS sakė, kad savivaldybių žemės ūkio specialistams iš valstybės biudžeto mokamas atlyginimas – atgyvena, o už darbą jiems turėtų atsiskaityti savivalda. 

Prie specialistų atlyginimo kaip parlamentinės kontrolės klausimo Seimo narys Jonas Gudauskas paragino komiteto narius dar sugrįžti.

2023 m. valstybės biudžeto projektui parlamentinis Kaimo reikalų komitetas pritarė, tačiau siūlo Biudžeto ir finansų komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Komiteto pastabas: skirti 2 mln. Eur savivaldybių žemės ūkio specialistų darbo užmokesčiui ir 100 tūkst. Eur VMVT konfiskuotų gyvūnų priežiūrai.