Vilnius. Žemdirbių diskusijos su valdininkais dėl kelių pravažumo tęsiasi. Kai kur jau rasti kompromisai, tačiau ūkininkai ir politika sutaria, kad būtini kompleksiniai sprendimai. O „Via Lietuva“ atstovai irgi neguodžia – finansavimo trūksta, prastos būklės tiltų tik daugės.

Šią savaitę apie kelių ir tiltų siaurinimą, saugumo salelių įrengimą diskutuota parlamentinio Kaimo reikalų komiteto posėdyje.

Anykščių r. ūkininkas Dainius Arlauskas pasakojo apie situaciją savo krašte, kai čia taip pat pertvarkomi keliai. Jis pateikė pavyzdį, kad šiemet sunkvežimiu gabenant kalėdinę miesto eglę jos šakos kliuvo už naujai pastatytų ženklų.

„Kur mes su tokia veikla ir darbu nueisime, kas iš to bus? Čia jau ne ūkininkų problema, o visų – tuoj eglutės nebegalės atvykti iki miesto centro“, – kalbėjo D. Arlauskas.

Anot jo, tokiame nedideliame mieste kaip Anykščiai, susiaurinus gatves ir įrengus dar tik dalį salelių, per piką ima formuotis spūstys.

Jam antrino Šilalės r. ūkininkas Darius Viliušis, teigdamas, kad visų pirma, prieš pradedant kelių darbus, reikėtų atsižvelgti į tos savivaldybės poreikius, problemas ir tik tada imtis veiksmų.

„Gal „Via Lietuva“ atstovams reikėtų nuvažiuot į ūkį, kur tikrai dideli kombainai, ir pažiūrėti kaip natūroje atrodo tie pravažiavimai ir važiavimai siaurais keliais?“ – siūlė D. Viliušis.

Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika priminė, kad posėdyje turėtų būti sprendžiami ne konkretūs atvejai. Jo teigimu, panašių problemų nestinga visoje šalyje.

Esamą situaciją apžvelgusi Žemės ūkio ministerijos Melioracijos, žemės ūkio žemės ir infrastruktūros departamento direktorė Aura Šalugienė priminė, kad Ministerija ne kartą inicijavo susitikimus su „Via Lietuva“ ir Susiekimo ministerija.

Per paskutinį pavyko sutarti kompromisinį variantą ir tai, kad Susisiekimo ministerija imsis peržiūrėti kelių techninius reglamentus, kuriuose galima būtų padaryti išimtis atsižvelgiant į ūkininkų interesus, bei informaciją apie tai pateiks Žemės ūkio ministerijai. Kol kas nieko nėra gauta, tikėtina, kad užtruko peržiūra, tačiau ŽŪM ir toliau nuosekliai ketina darbus tęsti ir situacijos kontrolės nepaleisti.

Tai, kad tema ir toliau liks akiratyje pabrėžė ir žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas, svarstydamas, ar salelės įrengiamos tikrai įvertinus visų bendrą saugumą. „Reikia galvoti ir apie vairuotojus, operatorius, važiuojančius žemės ūkio technika. Ir tas siaurinimas tikrai dažnai neduoda laukiamo rezultato. Į saugumą reikėtų atkreipti dėmesį plačiąja prasme (...) Tikrai negali būti tokios situacijos, kai ypač kaimo vietovėse žemės ūkio technika nebegali judėti per gyvenvietes. Kelių siaurinimas turi būti daromas labai pasvertai ir pamatuotai“, – kalbėjo I. Hofmanas.

„Via Lietuva“ Infrastruktūros vadovas Martynas Gedaminskas tikino, kad problema žinoma ir situaciją reikia spręsti kompleksiškai, nes pėsčiųjų saugumas taip pat yra labai svarbus.

Jis patvirtino, kad situacija matoma, tiek Anykščiuose, tiek Kelmėje ir kitose vietovėse buvo susitikta su bendruomene. Tai, kad nors ir kompromisiniai, tačiau sprendimai buvo rasti vėliau patvirtino ir Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas, Kelmės r. ūkininkų sąjungos vadovas Martynas Puidokas. 

„Kelmėje labai kovojome dėl salelių, vargome, sprendimai buvo rasti kompromisiniai. Tik kartais gaila to sugaišto laiko. Sakiau ir sakysiu, kad ūkininkai gali būti ne kažkoks kliuvinys, bet kaip tik – sprendinys. Bendradarbiaujant su asociacijomis, sąjungomis, tikrai rasime tų sprendimų“, – sakė M. Puidokas.

M. Gedaminskas atkreipė dėmesį, kad ten, kur įvardijama kaip kelių siaurinimas, važiuojamoji dalis arba viena kelio juosta paliekama nuo 3 iki 3,75 m, kaip numatyta kelių standartuose. 

Anot jo, sprendžiama, kaip būtų galima užtikrinti horizontalų gabaritą – t.y. kad tarp horizontalių kliūčių (ženklo, apšvietimo stulpo ir pan.) atstumas būtų 4,5–5m ir galėtų pravažiuoti tiek tralai, vežantys karinę techniką, tiek stambiagabaritę žemės ūkio technika.

„Kad galėtų tiek padargai, tiek didieji kombainai pavažiuoti, vienu ratu važiuodami ir ant salelės krašto. Tam viena vertus statome salelėse mažesnius ženklus, kitur atitinkamai ženklus keliame aukščiau“, – sakė „Via Lietuva“ atstovas.

Kalbėdamas apie tiltų padėtį, jis teigė, kad infrastruktūros būklė yra tikrai ne pati geriausia, o su esamu dabartiniu finansavimu ir tuo, kas planuojama kitiems metams, situacija iš esmės nepagerės, galbūt ir blogės.

Pasak M. Gedaminsko šiemet priskaičiuojama 118 blogos būklės tiltų, vien per paskutinį mėnesį nustatyti 6 blogos būklės tiltai ir dar 4 su papildomais apribojimais. Tad iš viso su apribojimais dabar yra 39, jų arba siaurinama važiuojamoji dalis, arba ribojama ašinė apkrova, bendra sąstato masė.

13 anksčiau ribotų tiltų jau yra atidaryti eismui ir suremontuotų. „Via Lietuva“ atstovo teigimu, kur galima, siaurinant tiltą atitinkami atitvarai įrengiami ne aukštesni nei 40 cm nuo asfalto dangos, kad žemės ūkio padargas galėtų pravažiuoti virš jų.

„Suprantame, kad tai turi įtakos žemės ūkiui, verslui, tačiau kas būtų tokiu atveju, jei tas kombainas, neduok dieve, atsidurtų upėje, to neturėtume leisti. Ne iš gero gyvenimo tuos sprendimus priimame“, – apie vieną atvejį, kai ūkininko laukai buvo iškart už tilto, kuriuo važiavimas buvo apribotas, tad žemdirbiui teko važinėti apylankomis, pasakojo M. Gedaminskas.

Seimo narys Bronis Ropė įstaigai išsakė pastabas ir teigė, kad gaunant tokį biudžetą reikia tinkamai planuoti ir teikti prioritetą tiltams. „Kai biudžetas yra apie 400-500 milijonų, nesurasti kelių milijonų tiltams – tai yra apsileidimas. Geriau nepadarysime dešimt kilometrų greitkelio kažkokio, bet sutvarkysime tiltus, nebus skaudu. Tai yra planavimo reikalas, nekompetencija“, – teigė B. Ropė.

Atsakydamas jam M. Gedaminskas tikino, kad kelių milijonų neužteks, tuo labiau, kad artimiausiais metais blogos būklės tiltų skaičius, tikėtina, tik išaugs.

„Įvardintų tiltų sutvarkymui reikalinga gerokai virš milijardo eurų, didžioji infrastruktūros tiltų būklė tikrai nėra gerėjanti, jie visi statyti apie 1960 metus. Reiškia, per artimiausius tris metus turėsime papildomai 300 tiltų, kurie yra pasiekę savo gyvenimo ciklą dėl išaugusių apkrovų, eismo intensyvumo ir juos bus reikalinga remontuoti, rekonstruoti“, – konstatavo M. Gedaminskas.

Diskutuojant apie tiltus ir saleles, Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius priminė apie sutikimo (leidimo) naudotis keliais išimtis stambiagabaritei ūkininkų technikai ir siūlė pasvarstyti apie tos išimties išplėtimą.

Išklausęs kalbėjusius Komiteto pirmininkas teigė besiviliantis, kad iki pavasario, kol technikai vėl reikės važiuoti į laukus, institucijų pažadai bus įgyvendinti ir bus einama link kompleksinio sprendimo, peržiūrint kelių techninį reglamentą. Pasak K. Mažeikos, tikėtina, kad Komitetas prieš šios temos parlamentinės kontrolės dar sugrįš.