Vilnius. Žemės ūkio eurokomisarui anksčiau atmetus Lietuvos žemės ūkio ministro prašymą paremti Lietuvos pieno gamintojus Kęstutis Navickas teigia, kad padėčiai toliau blogėjant, jis turi daugiau argumentų įtikinti Briuselį.

Anot jo, vienas argumentų – buvusios itin didelės pašarų gamybos sąnaudos. Tačiau dėl nacionalinės paramos, K. Navicko teigimu, galutinio sprendimo dar nėra. 

K. Navickas kartu su Latvijos žemės ūkio ministru Didziu Šmitsʼu eurokomisaro paramos dar kartą žada parašyti kovo 20 dieną vyksiančioje Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje. 

„Dabar jau su liūdesiu galiu pasakyti, kad turime daugiau argumentų, nes kainų kritimas dar stipriau smogė vasarį ir panašu, kad tas pats bus ir kovą. Jau dabar didesnis poveikis, apsitarėme, kad teiksime argumentus dėl pašarų gaminimo sąnaudų, kurios buvo brangiausiu laikotarpiu“, – BNS sakė K. Navickas.

Paklaustas, kiek lėšų reikėtų ūkininkų nuostoliams kompensuoti, ministras kol kas negalėjo atsakyti: „Niekas negali nuspėti, kiek tai tęsis.“

„Nors vis atsiranda atsigavimo ženklų, tačiau bendrai nesiunčia pozityvios žinutės. Matome, kokie yra nuostoliai per mėnesį, bet kiek tai užsitęs, būtų neatsakinga skelbti. Akivaizdu, kad be Europos pagalbos neišsiversime, jei krizė užsitęs daugiau nei pusmetį“, – teigė jis. 

Anot ministro, dėl nacionalinių priemonių šiuo metu dar diskutuojama, konsultuojamasi ir su premjere, bet galutinio sprendimo dar nėra. 

„Diskutuojame, kai pasitarsime, tikrai paskelbsime. Bet lieka tas pats – esame parengę viską, kas nulemtų geresnę kooperaciją, mūsų smulkiųjų ūkininkų didesnes derybines galias“, – sakė K. Navickas. 

„Konsultuojamės, bet galutinio sprendimo neradome. Dėl to, kad tikrai yra daug veikiamų aspektų, bet tikiuosi, kad planą galėsime pristatyti viešai“, – kalbėjo jis. 

Anot K. Navicko, su Latvijos ministru taip pat aptarti veiksmai, kuriuos reikėtų koordinuoti bendrai. 

„Esame viena rinka. Be to, Latvijos pieno gamintojai 30 proc. pieno eksportuoja į Lietuvą, tad labai svarbu, kad Latvijoje planuojamos pagalbos priemonės būtų daugiau mažiau suderintos. Jeigu latviai teikia valstybės pagalbą, sumažėja jų gamintojų kaina, o tai turi poveikį ir mūsų rinkai“, – sakė ministras.

Lietuvoje yra 6 didelės pieno perdirbimo įmonės, o Latvijoje tokių yra kelis kartus daugiau – 28, tačiau jos nedidelės. „Nors mūsų įmonės skirtingos, tačiau situacija rinkoje tokia pati – pieno supirkimo kainos krinta“, – pastebėjo ministras D. Šmitsʼas.

„Jei kalbėtume apie kokį nors įstatymo keitimą, jis panašiai paliestų ir tuos pačius aspektus. Jei kalbame apie valstybės pagalbą ir einame pas komisarą, norime, kad ir argumentai, ir pagalbos aprėptis būtų suderinta. To reikia, nes esame viena ir labai tampriai susijusi rinka“, – pridūrė jis.

Išeities iš pieno krizės ieškoma jau du mėnesius, tačiau konkrečių veiksmų kol kas nėra: ūkininkai nepasitenkinimą reiškė įvairiomis akcijomis, paramos ieškota Prezidentūroje, bandyta atkreipti premjerės dėmesį. Lietuvos pagalbos prašymą EK anksčiau atmetė.