Vilnius. Pieno krizės užklupti žemdirbiai toliau aktyviai ieško pagalbos. Po praėjusios savaitės nesėkmingų derybų Žemės ūkio ministerijoje šiandien išeičių ieškoma prezidentūroje.

Žemės ūkio, maisto pramonės ir prekybos atstovai trečiadienį sudėtingą situaciją Lietuvos pieno sektoriuje aptarė su prezidentu Gitanu Nausėda.

Po susitikimo prezidento vyr. patarėjas Jaroslavas Neverovičius spaudos konferencijoje teigė, kad sektoriui padėti yra būtina. „Susitikime prezidentas išsakė nuomonę, kad žemės ūkis yra integrali ir svarbi strateginė visos ekonomikos dalis, todėl šio sektoriaus iššūkiai turi būti matomi, valstybė turi reaguoti. (...) 

Prašoma organizuoti ką nors panašaus į garantijų ar savitarpio pagalbos fondus, kad valstybė galėtų užtikrinti stabilesnį kainų lygį, numatyti kainų grindis ir lubas. Būtų nedovanotina, jei valstybė nepadėtų žmonėms atsilaikyti šiuo krizės laikotarpiu“, – kalbėjo J. Neverovičius.

Jo teigimu, ilguoju laikotarpiu tokie iššūkiai kartojasi, todėl reikalingos priemonės cikliškumui suvaldyti, pavyzdžiui, kooperacija, kuri stiprintų derybines ūkininkų galias.

Paklaustas, ar Žemės ūkio ministerijos reakcija į krizę yra pakankama, J. Neverovičius teigė, kad susitikime buvo pristatytas ministro matymas, pasiūlymai, vis dėlto veiksmai turėtų būti greitesni. „Reikia konstatuoti, kad judėjimo greitis nėra pakankamas, ir ypač jeigu iš Europos Sąjungos būtų neigiamas atsakymas dėl pagalbos suderinimo, tai reiškia, kad nacionalinės priemonės jau turėtų būti ant stalo paruoštos“, – sakė J. Neverovičius.

Ministras tikisi, kad EK pavyks įtikinti

Kol vyko susitikimas, paaiškėjo, kad EK atmetė Lietuvos prašymą skirti paramą pieno sektoriui. Paklaustas, kaip tai vertina, K. Navickas teigė, kad galbūt to nevertėtų vadinti atsisakymu. EK atsakė, kad stebi situaciją, vertina vidutinę kainą. „Nesakyčiau, kad EK atsisakė. Tiesiog nemato priežasčių aktyvuoti krizių rezervo fondą. Jau oficialiai prisijungė ir Latvija, stipriname argumentus ir tikimės jų sprendimo.“ 

Žemės ūkio ministras spaudos konferencijoje teigė, kad krizės išeitis yra kooperacija ir struktūriniai pokyčiai. „Norime problemą labiau spręsti suteikdami paramą, kuri judėtų link struktūrinių pokyčių. Daug kartų susitikime nuskambėjo kertinis žodis kooperacija, nepaprastai norime, kad kooperatyvai ryžtųsi į platesnį ir didesnį produktų pardavimą. (...) Numatėme daug priemonių, reikia tikėtis, kad ryžto bus“, – kalbėjo K. Navickas.

K. Navickas apie kompensacijas žemdirbiams kalbėjo nenoriai. „Kai pasitarsiu su premjere, tada ir pasakysiu. (...) Be ūkininkų kooperatyvų mes to nepadarysime... Dauguma priemonių jau yra, tik reikia jas aktyvuoti“, – sakė ministras.

Ministras taip pat teigė, kad pieno krizė Lietuvoje įvyko dėl pokyčių tarptautinėse rinkose ir ūkių struktūros, mat dominuoja smulkūs ūkiai. 

Žemdirbiai teigia esantys priversti prašyti nacionalinės paramos

Per susitikimą Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius teigė, kad pasiektas šioks toks rezultatas. „Šiandien nemažai laiko skirta krizės lygiui suvokti, kaip suvaldyti cunamį. Problema užsitęsė, krizė jau nuo sausio.

Ministerijoje derybos nepasibaigė sėkmingai, neakcentuota, kad matomos priemonės, kurios gali veikti čia ir dabar. Iš EK greitai gauti pinigų kone beviltiška, bet apie paramą iš nacionalinių pinigų irgi beveik nekalbama.

Konstitucijoje teigiama, kad reikalinga sąžininga konkurencija. Dabar ūkininkai jaučiasi beviltiškai. Jie kainai įtaką daryti gali tik tada, kai pieno rinkose deficitas. Bet situacijai pakitus į kitą pusę, viskas užkrinta jų pečius“, – sakė R. Juknevičius.

Jis pridūrė, kad ūkininkams nesmagu būti išmaldos gavėjais, prašyti pinigų iš biudžeto, kai žinai, kad jų ten nėra. 

„Ilgalaikės priemonės bus efektyvios tik pieno rinkos stabilizavimui, kad išvengtume kitos krizės arba jai bent jau pasiruoštume. Esame priversti prašyti biudžeto paramos, kad ūkininkai galėtų išgyventi. Šis sektorius gali tiesiog susprogti. Lentynose vis mažiau lietuviškų pieno produktų“, – apie beviltišką situaciją kalbėjo LŪS pirmininkas.

„Šiandien pirmą kartą išgirdome, kad reikia imtis greitų priemonių, siekiant sustabdyti krizę“, – teigė jis ir pridūrė, kad tolesni žemdirbių veiksmai išliks racionalūs. Vis dėlto R. Juknevičius tikisi, kad valdant šią situaciją taip pat įsitrauks premjerė ir Seimas, mat padaryta dar tikrai ne viskas.

„Jei vyksta diskusija, mes linkę dalyvauti ir ieškoti sprendimo. Žiniasklaidai gal įdomu matyti tokius vaizdus kaip Prancūzijoje, kur dega padangos. Bet mūsų pieno gamintojų darbas – pamelžti karves“, – sakė R. Juknevičius ir pridūrė, kad žemdirbiams gali tekti garsiai ir aiškiai reikšti savo įsitikinimus, jeigu pasijus apgauti.

„Sprendimų reikia čia ir dabar“

Pasak susitikime dalyvavusio Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovo Jono Vilionio, sprendimai turi būti rasti. „Ministras išspręsti nepajėgus, prašėmės į Vyriausybę, prašėmės pas prezidentą. Jie turi priimti sprendimus“, – sakė J. Vilionis.

Po susitikimo Prezidentūroje LŽŪBA vadovas E. Pranauskas portalui manoūkis.lt teigė, kad aiškumo daugiau neatsirado. 

„Mes daug kalbėjome apie kooperaciją, rizikos fondus ir visa kita, o turime kalbėti apie tai, kas (veiktų – red.) čia ir dabar. Ten, tiesą sakant, jokio aiškumo mes neišgirdome“, – reziumavo E. Pranauskas.

Anot jo, nebuvo galima daug vilčių turėti ir dėl EK pagalbos, ką parodė ir šiandienos žinia. „Kai buvo pristatyti šie prašymai, labai abejojau, ar jie gali praeiti, kadangi pieno krizė yra lokali, o intervenciniai pirkimai, kainos yra Europos masto. Todėl mes Pieno taryboje ir teigėme, kad reikia rengti nacionalinės paramos schemą ir tą daryti greitai, nes žmonės negali laukti. Vienaip ar kitaip reikia spręsti čia ir dabar“, – sakė LŽŪBA vadovas.

Susitikime su prezidentu taip pat dalyvavo Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, Ekonomikos reikalų komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas, „Pieno centro“ vadovas Egidijus Simonis, Jaunųjų ūkininkų sąjungos vadovas Vytautas Buivydas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos vadovė Dalia Matukienė, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė Astrida Miceikienė.

Žemdirbiai sutinka, kad ŽŪM siūlomos ilgalaikės krizės sprendimo priemonės galimos, tačiau jau ne pirmą kartą kartoja, kad sprendimų reikia čia ir dabar, nes jų nesiėmus neliks kam taikyti ilgalaikių.

Trečiadienį Lietuvos ūkininkų sąjungos išplatintame pranešime teigiama, kad reikia pieno ūkių padėtį stabilizuoti skubiomis pagalbos priemonėmis, sustabdyti kylančią pieno ūkių likvidavimo bangą, kuri lyg cunamis gali sunaikinti visą Lietuvos pieno sektorių. Vėliau būtų galima modernizuoti ūkius ir plėsti kooperaciją, bet ne atvirkščiai, kaip siūlo ŽŪM atstovai.

Rezoliucijoje žemdirbiai siūlo visiems pieno tiekimo grandinės dalyviams solidarizuotis trumpuoju laikotarpiu ir rasti būdų, kaip gamintojams užtikrinti bent 40 proc. vertės parduoto galutinio produkto kainos.

Neradus sprendimo pieno produktų kainos vertės pasiskirstymo grandinėje, pieno gamintojai ragina nedelsiant reaguoti į kritinę situaciją pieno sektoriuje visų lygių valdžios institucijoms, kad pavyktų suvaldyti krizę ir užtikrinti sąžiningos konkurencijos sąlygas.

Žemdirbių skaičiavimais, nuostoliams padengti 6 mėn. laikotarpiui reikalingi bent 40 mln. eurų. Jie įvertino Europos Sąjungos šalių pieno sektoriaus padėtį nukritus kainoms tarptautinėje pieno produktų rinkoje ir pastebėjo, kad išskirtinai Lietuvoje pieno gamintojai atsidūrė blogiausioje situacijoje, tad reikalauja, jog Konkurencijos taryba nedelsiant pradėtų tyrimą dėl produktų kainos vertės pasiskirstymo pieno tiekimo grandinėje.

Žemdirbiai taip pat kreipėsi į ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę, kurios prašė priimti pieno gamintojų interesus atstovaujančių organizacijų suformuotą derybinę grupę galimoms išeitims aptarti.