Ūkininkavimas šiandien reikalauja ne tik agronominių žinių, bet ir nuolatinės sprendimų paieškos. Kuo greičiau randami efektyvūs technologiniai ir ekonominiai sprendimai, tuo lengviau ūkiui prisitaikyti prie nuolat kintančių sąlygų.

Ieškoti sprendimų ūkininkams padeda įmonė „Scandagra“, kuri per regioninių seminarų ciklą „Mes – ieškotojai“ įvairiuose Lietuvos regionuose ūkininkams pristatė trąšų, augalų apsaugos, grūdų rinkos ir ūkio ekonomikos tendencijas.

„Scandagra“ pardavimų vadovo Eduard’o Kapralov’o teigimu, pastaraisiais metais gerokai išaugusios sąnaudos palietė visą žemės ūkio sektorių. Tad, pasak jo, šiandien svarbiausia ieškoti sprendimų, leidžiančių dirbti efektyviau.

„Scandagra“ net sudėtingomis sąlygomis išlieka ieškotoja. Mes ne konservatoriai – visada ieškome alternatyvų“, – pabrėžė jis.

Būtent alternatyvų paieška įmonei leidžia rasti ūkininkams ekonomiškai palankesnių  sprendimų. Pavyzdžiui, kai prieš kelerius metus europietiško amonio sulfato kaina viršijo 600 Eur/t, „Scandagra“ rado išeitį – jo atsiplukdė iš Kinijos ir galėjo ūkininkams pasiūlyti už maždaug 60 Eur pigiau.

Pasak „Scandagra“ pardavimų vadovo Eduard’o Kapralov’o, „Scandagra“ yra ieškotoja

Trąšų rinką veikia geopolitika ir mokesčiai

Karas Artimuosiuose Rytuose ir nauji Europos Sąjungos reguliavimai lemia trąšų rinkos pokyčius. Pasak „Scandagra“ trąšų verslo vadovo Lino Grinevičiaus, rinkos situaciją gerokai keičia naujasis CBAM mokestis, gerokai pabranginsiantis už Europos Sąjungos (ES) ribų pagamintas trąšas.

„Vienam ūkiui tai atsieis apie 60–70 Eur/ha“, – teigia L. Grinevičius pridurdamas, kad dėl CBAM mokesčio jau matyti pirmieji rinkos pokyčiai, mat trąšų importas į ES vien šių metų sausį sumažėjo 3 kartus, palyginti su 5 metų vidurkiu. Importas svarbus ir Lietuvai, kuri yra didžiausia ES trąšų importuotoja, pernai importavusi 913 tūkst. t trąšų.

Jo teigimu, yra viena trąša, kuri nepamokestinta CBAM. Tai superfosfatas, kuris rudenį gali tapti patraukliu variantu. 

„Scandagra“ trąšų verslo vadovas Linas Grinevičius prognozuoja, kad superfosfatas rudenį gali tapti patraukliu variantu

Padėtį dar labiau komplikuoja karas Artimuosiuose Rytuose, kuris daro įtaką žaliavų tiekimui, nes per šalia Irano užblokuotą Hormūzo sąsiaurį praplaukia apie 22 proc. pasaulio karbamido, 25 proc. – amoniako, 45 proc. – sieros.

„2022 m. energetikos krizės, kai Europa atsisakė rusiškų dujų ir naftos, poveikį pajutome per pusę metų. Šįkart jį pajutome per tris dienas“, – pabrėžė L. Grinevičius.

Kokios artimiausios trąšų kainų prognozės? Pasak jo, nitratai gerokai brangs, ypač salietra. Fosforo kaina turėtų išlikti stabili, ją nežymiai gali paveikti sieros trūkumas. Kalis turėtų pigti 2026 m. IV ketv. apie 5 proc. dėl padidėjusios pasiūlos, bet pigimą gali „suvalgyti“ ilga logistika.

Galimybės sumažinti augalų apsaugos ir papildomo tręšimo per lapus išlaidas

Apie augalų apsaugos sprendimus seminare kalbėjęs „Scandagra“ augalų apsaugos produktų vadovas Dainius Štitilis pabrėžė, kad dėl susiklosčiusios situacijos greičiausiai brangs ir pesticidai, tad ragino ūkininkus nedelsti ir reikiamų produktų įsigyti jau dabar.  

Vis tik, pasak jo, net ir tokioje situacijoje ūkininkai gali rasti sprendimų, leidžiančių sumažinti išlaidas. Vienas jų – derinti originalių gamintojų produktus su generiniais sprendimais.

„Norime pasiūlyti jums konkurencingą ir įperkamą augalų apsaugos programą, kurioje būtų derinami labai veiksmingi originalių gamintojų produktai ir nebrangūs, nepatentiniai sprendimai“, – sako D. Štitilis.

„Scandagra“ augalų apsaugos produktų vadovas Dainius Štitilis ūkininkams pristatė augalų apsaugos sprendimus, padedančius sumažinti išlaidas

Jis taip pat pristatė kelias šiemet siūlomas naujoves. Viena jų – fungicidas Propel (fluopiramas + protiokonazolas), kuris išlaidas padės sumažinti maždaug 10 Eur/ha.

Dar viena naujovė – fungicidas Questar (fenpikoksamidas), kurio veiklioji medžiaga Inatreq priklauso naujai fungicidų veikimo grupei, todėl Europoje kol kas nėra fiksuojamas patogenų atsparumas šiam produktui. Jį rekomenduojama naudoti kartu su fungicidu Tesanto (solatenolas) ir Croton Flex (protiokonazolas), norint pasiekti dar geresnius rezultatus.

Įmonė taip pat siūlo pigesnį augimo reguliatorių sprendimą žieminiams rapsams – Mepik 300 SL (mepikvatchloridas) ir MAP, kuris ūkininkams gali sutaupyti apie 10 Eur/ha.

O štai pirmajam javų purškimui siūlomas fungicidų Praktis (protiokonazolas) ir Azuba (azoksistrobinas) derinys, kurio kaina siekia 10,5 Eur/ha ar net mažiau.

Ieškant sprendimų, kaip sumažinti išlaidas, nereikėtų pamiršti ir augalų mitybos. Pasak „Scandagra“ mikroelementinių trąšų produktų vadybininkės Justinos Zalieckaitės, šiemet ypatingą dėmesį reikėtų skirti skystoms fosforo trąšoms, mat dėl nepalankių oro sąlygų ir prastesnio augalų išsivystymo rudenį fosforo poreikis bus didesnis nei įprastai.

Jos teigimu, vidutinė fosforo kaina rinkoje šiuo metu siekia apie 6 Eur/l, o viename litre yra maždaug 400 g fosforo pentoksido. Tad skaičiuojama, kad per lapus augalams atiduoti 2 kg fosforo pentoksido, vertinant pagal vidutinę rinkos kainą, kainuotų tiek, kiek visas mikroelementinių trąšų biudžetas 30–36 Eur/ha.

Vis dėlto įmonė siūlo sprendimus, leidžiančius už maždaug 10 Eur/ha per lapus atiduoti nuo 1,3 iki 3,6 kg P₂O₅, priklausomai nuo pasirinkto produkto. Be to, ūkininkams taikoma apie 20 proc. nuolaida fosforo trąšoms.

J. Zalieckaitė taip pat rekomenduoja nepamiršti ir kitų mikroelementų – cinko, mangano ir vario. Šių elementų atsargas papildyti gali produktas Profi Combi Max, kuris augalą mitybą papildo net 9 augalui reikalingais elementais.

„Scandagra“ mikroelementinių trąšų produktų vadybininkė Justina Zalieckaitė priminė, kodėl augalams svarbus fosforas

Pirmajam purškimui fosforą idealiausia maišyti su fulvo rūgščių turinčiais produktais kaip Humiextract 500.  Pagal „Scandagra“ rekomendacijas pirmojo maitinamojo purškimo technologijos kaina, priklausomai nuo pasirinkto varianto, svyruoja nuo 10 iki 17,5 Eur/ha.

Svarbu skaičiuoti

Apie ūkio ekonomikos svarbą kalbėjęs „Scandagra“ projektų vadovas Dovydas Jasiūnas pabrėžė, kad ūkininkams itin svarbu tiksliai apskaičiuoti ir žinoti savo produkcijos savikainą, tačiau per renginį atlikta apklausa parodė, jog maždaug pusė ūkininkų jos nežino.

Pasak jo,  svarbu ne tik žinoti bendrą savikainą, bet ir analizuoti atskirų darbų efektyvumą – technikos našumą, kuro sąnaudas ar kitus rodiklius. Tokie duomenys leidžia aiškiau suprasti, kurios ūkio veiklos sritys veikia efektyviai, o kur dar galima sumažinti sąnaudas.

Tam „Scandagra“ ūkininkams siūlo nemokamą biudžetavimo įrankį, leidžiantį analizuoti savikainą ir prognozuoti pelningumą.

Norintieji duomenis valdyti ir optimizuoti detaliau gali išbandyti mokamą (nuo 1,4 Eur/ha) universalesnę ūkio valdymo sistemą „FarmEasy“, padedančią planuoti technikos darbą, analizuoti dirvožemio ir derliaus duomenis bei optimizuoti tręšimą.

„Scandagra“ projektų vadovo Dovydo Jasiūno tikinimu, siekiant dirbti pelningai, kiekvienam ūkininkui svarbu žinoti savo produkcijos savikainą

Žinoti savikainą svarbu ir sprendžiant, kada ir kokia kaina parduoti derlių. Apie grūdų rinkos situaciją ir kainų fiksavimo strategijas seminare kalbėjusios „Scandagra“ grūdų pirkimo vadovės Olgos Pauželienės teigimu, realybė nedžiugina – dažniausiai ūkininkai fiksuoja kainą rinkoms krentant.

Analizuodama penkerių metų kviečių MATIF biržos kainų duomenis grūdų pirkimo vadovė nagrinėjo keletą kainų fiksavimo scenarijų. Vienas jų – pardavimas paskutinę mėnesio ar paskutinę fiksavimo dieną – davė prastesnius rezultatus. 

Kur kas geresnis rezultatas pasiektas pagal scenarijų, kai kaina fiksuota kiekvieno mėnesio viduryje arba atlikti dažnesni kainų fiksavimai.

Neblogų rezultatų davė konservatyvi strategija: derlių parduoti lygiomis dalimis rudenį, pavasarį ir derliaus nuėmimo metu.

Vis dėlto, pasak O. Paužėlienės, nėra vienos geriausios kainų fiksavimo strategijos, nes kainas veikia daugybė išorinių veiksnių (orai, geopolitika, ekonomika, fondai), kurių nuspėti negali. 

„Tikėtina, kad dažnai fiksuodami kainas ir skaičiuodami savikainą pasieksite tinkamą vidurkį“, – neabejoja specialistė.

„Scandagra“ grūdų pirkimo vadovės Olgos Pauželienės teigimu, nėra vienos geriausios grūdų kainų fiksavimo strategijos

Kas lemia kainas?

Gausus derlius ne visada reiškia geras kainas. Pastaraisiais metais grūdų rinkoje susiformavusios atsargos tapo vienu svarbiausių veiksnių, ribojančių kainų augimą.

„Scandagra“ grūdų rinkos analitiko Gedimino Grigaičio teigimu, būtent šios atsargos šiuo metu ir stabdo kainų kilimą. Situaciją dar pablogina palankios oro sąlygos, leidžiančios tikėtis gerų derlių ir naująjį sezoną.

Ilgalaikės prognozės rodo, kad rekordinių derlių laikotarpis gali slopti, tad rinka galimai pamažu grįš prie daugiamečio derliaus vidurkio. Prognozuojama, kad vien Europoje kviečių derliaus bus 7 mln. t mažesnis nei ankstesnį sezoną.

„Jeigu karas (Artimuosiuose Rytuose, red. past.) neužsitęs, (...) seno derliaus kviečių kaina gali siekti 210–220 Eur/t. (...) Artimiausiu metu galime pamatyti ir 230 Eur/t kainą. Bet kuriuo atveju tai yra nuosaikus augimas“, – kalbėjo G. Grigaitis.

„Scandagra“ grūdų rinkos analitikas Gediminas Grigaitis teigia, kad artimiausiu metu laukia nuosaikus žieminių kviečių kainų augimas

Kalbant apie rapsų rinką, praėjusį sezoną Europoje jų užauginta apie 3,4 mln. t daugiau, todėl jų importo poreikis ES gerokai sumažėjo – nuo 7,75 mln. t iki mažiau nei 5 mln. tonų.

Vis dėlto rapsų kainos priklauso ne tik nuo derliaus. Analitiko teigimu, jas veikia ir naftos kaina – jai kylant dažniausiai brangsta ir rapsai.

Pasak G. Grigaičio, ilgalaikė rapsų biržos kainos prognozė šiuo metu laikosi apie 480–490 Eur/t.

***

Taigi šiandien sėkmingas ūkininkavimas neatsiejamas nuo nuolatinės sprendimų paieškos. Agronominės žinios, technologijos ir ekonominiai skaičiavimai leidžia ūkininkams ne tik geriau planuoti darbus, bet ir išlaikyti ūkio konkurencingumą net sudėtingomis sąlygomis.