Vilnius. Nuo šių metų pradžios įsigaliojusios naujos kvapų koncentracijos normos turi būti peržiūrėtos ir kaimui jos turėtų būti didesnės nei miesto vietovėms, mano parlamentinis Kaimo reikalų komitetas.

Apie kvapus Seimo Kaimo reikalų komitetas diskutavo ir rudenį, tuomet buvo nuspręsta siūlyti Vyriausybei pavesti Sveikatos ministerijai peržiūrėti normas ir jas pakeisti, kad didžiausia leistina kvapo koncentracija gyvenamosios aplinkos ore būtų 5 europiniai kvapo vnt., išskyrus žemės ūkio ir maisto sektorių veiklas, kurioms būtų leidžiami 8 vnt.

Vis dėlto pakeitimų nebuvo, ir nuo sausio visiems sektoriams taikoma ta pati norma – 5 vnt. Tad prie kvapų klausimo parlamentinis Komitetas sugrįžo šios savaitės posėdyje.

Nesulaukė argumentų?

Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos saugos patarėja Dalia Žukienė priminė, kad kvapo koncentracijos ribinių verčių pokyčiai buvo priimti dar 2019 m., tačiau ne kartą atidėti.

„Tai yra visuomenės sveikatos saugos ribinis dydis. Kadangi neturėjome svarbių argumentų, kodėl reikėtų dar kartą atidėti tą ribinę vertę, tai, kaip sakėte, kreipėmės į Žemės ūkio ministeriją, kopija – Žemės ūkio rūmams, prašydami labai konkrečių argumentų. Jų nebuvo sulaukta ir neturėdami jokios kitos informacijos tiesiog priėmėme sprendimą, kad neturime argumentų rengti pakeitimą (...)

Vyriausybė ministerijai pavedė apsvarstyti ir priimti sprendimą, o ne atidėti“, – posėdžio dalyviams aiškino D. Žukienė.

Seimo narys Matas Skamarakas teigė, kad Kaimo reikalų komitetas buvo išdėstęs argumentus, tarp kurių ir tai, kad nuo sprendimo priėmimo įvyko pokyčių ir žemės ūkis buvo paskelbtas strategiškai svarbiu nacionaliniam saugumui. „Tai ar čia nėra argumentai? Ir žinant situaciją, ar argumentai bus tada, kai atėjus dienai X neturėsime ką valgyti?“, – retoriškai klausė M. Skamarakas.

Anot D. Žukienės, įvairiose šalyse kvapas reglamentuojamas labai įvairiai, o Vyriausybė mūsų šaliai savu laiku priėmė būtent tokį sprendimą.

„Jeigu minite tą nacionalinio saugumo įstatymą, tai jame yra taip pat pasakyta, kad aplinkosauga ir visuomenės sveikatos sauga taip pat yra labai svarbūs nacionaliniam saugumui užtikrinti.

Ministerija nemato argumentų, kodėl būtent šie dalykai turėtų būti ignoruojami ir visuomenės sveikatos sauga neturėtų būti užtikrinama tam tikrai visuomenės grupei, kuri gyvena būtent tose vietovėse, kur yra nemalonūs kvapai.

Žemės ūkio veikla pasižymi ypač nemaloniais kvapais ir daugelyje šalių yra dar griežtesni ribiniai dydžiai. Tai, kad mūsų dydis vienodas, iš esmės yra netgi palankesnis reglamentavimas negu kitose šalyse, kur yra dar griežtesni – nuo pusės iki vieno ribinio kvapo vieneto ar trijų“, – kalbėjo D. Žukienė.

ŽŪM: kvapų normos turi būti diferencijuotos

M. Skamarakas svarstė, kad į Žemės ūkio ministerijos poziciją, matyt, buvo neatsižvelgta dėl to, kad ji buvo pateikta per vėlai.

Posėdyje pasisakęs žemės ūkio viceministras Gediminas Tamašauskis visų pirma siūlė nepamiršti sveikos logikos.

„Esu įsitikinęs, kad vieno kvapo negali būti ir žemės ūkio veikla yra neišvengiama, jei norime apsirūpinti maistu (...)

Ministerijos pozicija išlieka ta patį: kvapo dydžiai turėtų būti diferencijuoti tarp miesto ir kaimo – vietovės, kur yra vykdoma žemės ūkio veikla. Taip ir užkardytume konfliktus, ginčus, ir neužkirstume kelio maisto gamybai, kas mums yra gyvybiškai svarbu“, – teigė G. Tamašauskis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vadovas Vaidotas Gruodys skaičiavo, kad nuo 2022 m. iki 2025 m. su kvapų valdymu susijusių skundų gauta dėl 740 objektų, iš kurių 110 – dėl gyvulininkystės, kiaulininkystės, paukštininkystės objektų, o 22 – dėl maisto produktų gamybos objektų. Anot jo, tai yra maždaug 15 proc. visų skundų.

„Buvo nustatyti tik 6 atvejai, kai viršyti 8 kvapo vnt. pagal tuo metu galiojusią higienos normą. Ir du atvejai, kai buvo viršytos TIPK leidime numatytos emisijos. Jeigu būtų 5 vnt., kaip galioja dabar, mūsų skaičiavimais tai paliestų daugiausiai du ūkio subjektus per 4 metus“, – statistiką vardijo V. Gruodys.

Kvapų mažinimo ribos jau pasiektos?

Vis dėlto nemažai ir Seimo narių, ir ūkininkų atstovų pasisakė, kad kaimui ir miestui turėtų būti taikomos skirtingos normos. Anot Seimo nario Vytauto Juciaus, gyvulininkystėje sunku išvengti kvapų, o žemdirbiai ir dabar jau yra apkrauti įvairiomis normomis, tad nuolat turi galvoti, ar nesulauks sankcijų.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas teigė, kad Žemės ūkio rūmai argumentus buvo pateikę. Anot jo, nebuvo atlikta jokio tyrimo, kodėl normą reikia mažinti iki 5 vnt., taip pat, jo teigimu, nebuvo skirta jokių lėšų tiems kvapams sumažinti.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas tikino, kad kvapo mažinimo ribos yra pasiektos ir 8 vnt. riba buvo logiška.

„Bent jau paukštininkystės subjektai investuoja. Vilniaus paukštynas per paskutinius du metus į kvapų valdymą investavo 3,5 mln. Eur. Jau pasiektos tos ribos. Jeigu iš fermos veža mėšlą, tai nebent kvepalais dar pradės šlakstyti – daugiau sumažinti jau neįmanoma“, – kalbėjo G. Kauzonas. 

Anot jo, 5 vnt. atsirado sprendžiant Klaipėdos miesto problemas, o vėliau buvo pritaikyta visoms vietovėms. Jis siūlė ne dar kartą atidėti įstatymo įsigaliojimą, o jį peržiūrėti ir taisyti.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis taip pat tikino, kad kaime išvengti kvapų neįmanoma. „Atsirado problemos tik po to, kai į sanitarinės apsaugos zonas įsiveržė gyventojai ir ten pasistatė gyvenamuosius namus. Patys priartėjo prie ūkio subjektų, kurie, kaip sako, skleidžia kvapus“, – sakė J. Sviderskis, taip pat antrindamas, kad reikia keisti teisės aktus.

Tai, kad skundų jau ir turint 8 vnt. ribą netrūko, teigė ir Panevėžio r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė. Anot jos, skundžiamasi ir dėl šuns lojimo, avių kvapo ar kaimynystėje laikomos karvės. Ji prašė negriežtinti kvapų vertinimo, nes, anot jos, taip kiltų grėsmė, kad kaimo teritorijose gyventojai nebegalėtų užsiimti ūkine veikla, tad kaimas nyktų.

Siūlo grįžti prie jutiminio paveldo

Seimo narys Kęstutis Mažeika teigė, kad į klausimo sprendimą turėtų įsikišti Vyriausybė ir, kartu su ministerijomis, rasti sprendimą, nes žemės ūkis, kaip akcentavo ne vienas pasisakęs, yra strateginė šaka.

Seimo narys Viktoras Pranckietis ragino atsižvelgti į, pavyzdžiui, Olandijos patirtį ir diferencijuoti kvapų normas. Anot jo, taip pat būtina grįžti ir prie diskusijų dėl vadinamojo „jutiminio paveldo“ įstatymo – tokį jau yra priėmusi Prancūzija.

„Surašo kažkas tūkstančius skundų ir sako, kad kaime nebeturi būti karvės, kiaulės – nebeturi būti kvapų. Jeigu sukursime neįmanomas ribas – sustabdysime gamybą“, – teigė V. Pranckietis.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Bronis Ropė svarstė, kad dabar, matyt, ir kepyklų reikėtų nemažai uždaryti, nes ir jos viršytų tuos 5 vnt., o kvapą panaikinti vargu ar būtų įmanoma.

Kaimo reikalų komitetas išsakė nepritarimą Sveikatos apsaugos ministerijos pozicijai nekeisti kvapų normos ir nusprendė kreiptis į Vyriausybę, kad ji šią normą peržiūrėtų.

Taip pat tikimasi prie kvapų klausimo grįžti ir vėliau, neatmetant galimybės siūlyti teisės aktų pataisas dėl vadinamojo jutiminio paveldo.