Vilnius. Šiemet gerokai kritus pieno supirkimo kainoms ir Lietuvos pieno gamintojams prašant skubios valstybės pagalbos Europos Komisija (EK) neketina skirti paramos, kaip to prašė žemės ūkio ministras. 

Eurokomisaro Januszʼo Wojciechowskiʼo (Janušo Voicechovskio) laiške Kęstučiui Navickui teigiama, kad pieno supirkimo kainos augo dvejus metus, jos Europos Sąjungoje (ES), kaip ir Lietuvoje, buvo pakilusios iki rekordinio lygio, o dabartiniai pokyčiai nėra rimtas rinkos disbalansas.

„Po dvejų metų nuolatinio pieno kainų augimo dabartinė kainų korekcija pieno sektoriuje nestebina. Tikėtina, rinkos korekcija negali būti klaidingai interpretuojama kaip rimtas rinkos disbalansas, dėl kurio šiuo metu būtų pateisinama taikyti rinkos apsaugos priemones“, – teigiama komisaro atsakyme ministrui, kurį matė BNS.

Komisaras pastebėjo, kad pernai gruodį pieno kainos sumažėjo 10-yje valstybių narių, labiausiai – Lietuvoje ir Vokietijoje (atitinkamai 6,7 proc. ir 6 proc.). Tačiau nuo 2020 m. birželio iki 2022 m. spalio vidutinė kaina Lietuvoje išaugo beveik 2,2 karto, pernai pirmąjį pusmetį Lietuvos ūkininkams mokėta daugiau nei kitų Baltijos šalių, Lenkijos ar Prancūzijos ūkininkams, be to, šalyje supirkimo kainos tuomet buvo didesnės už ES vidurkį.

J. Wojciechowskiʼs nurodė, kad tiesioginės išmokos ūkininkams suteikia tam tikrą pajamų apsaugą ir tikrumo lygį tiek gerais, tiek blogais laikais.

K. Navickas taip pat prašė EK kuo skubiau padidinti ilgai nekeistas intervencines lieso pieno miltelių ir sviesto kainas, taip pat aktyvuoti privataus saugojimo priemonę, skirtą šiems produktams ir visiems ilgo nokinimo sūriams, tačiau eurokomisaras pabrėžia, kad tai galėtų būti tik kraštutinė priemonė. 

„Intervenciniai pirkimai turėtų būti laikomi kraštutiniu mechanizmu. Jūs prisiminsite, valstybinės intervencinės nugriebto pieno miltelių atsargos sulaukė nemažai kritikos dėl esą nepalankaus poveikio rinkai 2016–2017 m., kurį lėmė vyravę lūkesčiai, kad šios atsargos bus parduodamos žemomis kainomis, o tai lėtino atsigavimą“, – teigiame atsakyme.

J. Wojciechowskiʼs atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje pieninėms pristatomo pieno kiekis pastaruosius penkerius metus buvo gana stabilus ir didesnis nei 2012–2013 m., nepaisant to, kad karvių mažėjo. Be to, per vienuolika 2022 m. mėnesių Lietuva pateko tarp penkių ES valstybių narių pagal didžiausią pieno prieaugį (1,4 proc.).

„Žinau, kad Lietuvos pieno sektorius labai priklausomas nuo eksporto. Naujausi pieno prekybos duomenys rodo teigiamą eksporto didėjimo tendenciją po nuosmukio 2022 m. pirmąjį pusmetį.

Žvelgiant į praėjusių metų pieno produktų eksporto vertę, tai geriausias rezultatas per aštuonerius metus. Atrodo, yra keletas teigiamų trečiųjų šalių paklausos atsigavimo ženklų. Be to, pastaraisiais mėnesiais sumažėjo logistikos kaštai“, – nurodė komisaras.

Pasak K. Navicko, Lietuvos pieno rinka išskirtinė – eksportuojama daugiau kaip 60 proc. produkcijos, prastoje situacijoje atsidūrė ir stambieji, ir smulkieji pieno gamintojai. Pastariesiems už pieną šiuo metu mokama mažiausiai, o būtent jie dominuoja šalyje.