Vilnius. Seimo Kaimo reikalų komitetui svarstant Vyriausybės programą, socialiniai partneriai ir kai kurie politikai pabrėžė, kad kaimui aktualių aspektų randama ne tik žemės ūkiui skirtoje Vyriausybės programos dalyje. Jie svarstė, kaip tarp kitų sektorių siekių pavyks atsilaikyti žemės ūkiui.

Pristatydamas Vyriausybės programą nominuotasis žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas išvardijo pagrindinius žemės ūkiui skirtus akcentus: žemės ūkį įtvirtinti kaip strateginę šaką, konkurencingumo didinimą, didesnės pridėtinės vertės kūrimą, kooperacijos plėtrą, giluminį grūdų perdirbimą, gyvulininkystės sektoriaus stabilizavimą, nacionalinės veislininkystės plėtrą, precizinio ūkininkavimo populiarinimą, administracinės naštos mažinimą, teisingo kainos pasiskirstymo grandinėje siekį ir kt.

„Siekti Lietuvos žemės ūkio didesnio konkurencingumo, įskaitant tiesiogines išmokas ir siekiant jų suvienodinimo Europos Sąjungoje. Naujoje perspektyvoje – ambicija, kad išmokos pasiektų vidurkį, o jei nepavyktų – bent kuo labiau prie jo priartėti.

Visi tikslai grindžiami tvarumu, o tai reiškia, kad turi būti pusiausvyra tarp socialinio, ekonominio ir aplinkosauginio aspektų“, – kalbėjo I. Hofmanas.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika atkreipė dėmesį į tai, kad nacionalinė veislininkystė susikoncentravusi Kaune ir Šiauliuose. Jis teiravosi, ar planuojama centralizuoti veiklą, ar išnaudoti jau esamą infrastruktūrą ir pagyvinti regionus.

Anot I. Hofmano, visų pirma reikia išsiaiškinti, kokia ta veislininkystė reikalinga ir turėtų būti vystoma, tikslas – išnaudoti esamą infrastruktūrą, bet atsižvelgti ir į ekonominius kaštus.

Laikinasis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius teigė, kad Vyriausybės programos dalis, kuri apiema žemės ūkį, yra priimtina, svarbiausia, kad būtų resursų ją įgyvendinti.

„Mane neramina tai, kaip jums pavyks su kitomis ministerijomis tinkamai integruoti programą. Kai paklausai Socialinių reikalų ministerijos ir pačios ministrės pasisakymus, peržiūri programas, pamatai, kad mes, žemdirbiai, susidursime su sunkumais. O kur dar ekonomikos ministro kalbos apie keturių darbo dienų savaitę. (...)

Taip pat turėtume rasti būdų, kaip apsisaugoti nuo intensyvaus ir agresyvaus Aplinkos ministerijos tam tikrų neišdiskutuotų projektų priėmimo, kad sektorius su Aplinkos ministerija rastų bendrą kalbą“, – probleminius taškus vardijo K. Starkevičius.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos atstovas Mindaugas Šilininkas taip pat antrino, kad žemės ūkiui aktuali dalis Vyriausybės programoje prasideda gerokai aukščiau, nei ten, kur konkrečiai įvardytas žemės ūkis.

„Kur kalba eina apie aplinkosaugą ir bioįvairovę. Turime tokią situaciją, kad Vyriausybės programoje surašyta labai daug bioįvairovės skatinimo priemonių, tačiau kai kurios yra labai kontraversiškos. Jei bus įgyvendinta ši dalis, tai, turbūt, liks neįgyvendinta žemės ūkio dalis. Būtų gerai, kad nekiltų tokių ryškių prieštaravimų“, – kalbėjo M. Šilininkas.

Aktyvaus įsitraukimo ir žemdirbių atstovavimo sprendžiant klausimus kartu su kitomis ministerijomis linkėjo ir Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas.

„Niekur neteko girdėti pristatant būsimus planus, kokia bus Žemės ūkio ministerijos pozicija atstovaujant žemdirbių interesams kitose ministerijose (...) Reikia labai aktyvaus Žemės ūkio ministerijos dalyvavimo ginant žemdirbių interesus.

Nešneku apie dabar esantį ministrą, bet prieš tai buvęs Kęstutis Navickas kažkaip greitai tą pamiršdavo ir sakydavo, kad saulės baterijos ant fermų – ne mūsų reikalas, kažkieno kito“, – kalbėjo Asociacijos vadovas.

Seimo narys Bronis Ropė svarstė, kad dalis programos atsargi, ir teigė, kad labai svarbu, kokios bus jos įgyvendinimo priemonės – ar kai kuriais atvejais tokios pat aptakios, ar vis dėlto konkretesnės. B. Ropė pabrėžė, kad būtinos priemonės regionų skirtumams mažinti, taip pat jis pabrėžė pasiruošimą ES pirmininkavimui.

Parlamentaras Arūnas Dudėnas teiravosi apie ekologinio ūkininkavimo kryptį, jam atsakydamas I. Hofmanas teigė, kad viena vertus visuomenė reikalauja daugiau ekologiškumo, kita vertus – to neįrodo savo pasirinkimais. Anot jo, vienas pirmųjų darbų ir bus peržiūrėti ekologinio sektoriaus situaciją ir kartu su socialiniais partneriais ieškoti būdų, kaip situaciją reikėtų keisti.

Komiteto narys Tadas Prajara atkreipė dėmesį į šešėlinę prekybą augalų apsaugos produktais, klausdamas, kaip numatyta spręsti šią problemą.

I. Hofmano teigimu, teisinis reglamentavimas yra pakankamas, stinga tik žmogiškųjų išteklių, kartu su Valstybine augalininkystės taryba ir kitomis įstaigomis bus bandoma šią kovą efektyvinti.

Žemdirbių asociacijos pastabas dėl Vyriausybės programos Kaimo reikalų komitetui pateikė raštu. Tiek I. Hofmanas, tiek K. Mažeika tikino, kad į juos bus atsižvelgta rengiant Programos įgyvendinimo priemonių planą.

Primindamas raštu Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) pateiktas išsamias pastabas Vyriausybės programai, LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas teigė, kad Vyriausybės rogramoje numatyta stambiems projektams priskirti kuruojančius asmenis. Jis svarstė, kad tokia praktika turėtų būti bendrinė – taikoma ir žemės ūkiui. Žemės ūkiui, anot jo, turėtų būti taikoma ir nuostata apie darbo vietų kūrimo skatinimą.

Kaip problemines vietas jis įvardijo Vyriausybės programos punktus apie žemės ūkio savivaldą, gyvūnų gerovės kontrolę, kooperatyvus (nekalbama apie gamintojų organizacijas), maksimalių tiesioginių išmokų lubas, jaunųjų ūkininkų rėmimą. Pasak E. Pranausko, reikėtų remti ir jaunųjų žemės ūkio specialistų įsikūrimą, kaip, beje, numatyta ir žemės ūkio Baltojoje knygoje.

Savivaldybių ir žemės ūkio skyrių savivaldos atstovai Vyriausybės programoje pasigedo dėmesio žemės ūkio specialistams, atkreipė dėmesį į numatytą funkcijų peržiūrą.

Socialdemokratų partijos Žemės ūkio komiteto pirmininkas Mindaugas Maciulevičius teigė, kad didelis dėmesys bus skiriamas konsultavimui, ypač smulkesnių ūkių.

„Darnios bioekonomikos strategija apima ne tik grūdininkystę, bet ir visą žemės ūkio sektorių, visas žaliavas. Iš jų kursime pridėtinę vertę. Tikrai ambicingas ir mokslu paremtas judėjimas pirmyn viso žemės ūkio“, – kalbėjo M. Maciulevičius.

Ji pridūrė, kad tam ne tik turės būti parengta strategija, bet ir atsirasti realių finansinių instrumentų. Anot jo, kol kas Ekonomikos ir inovacijų ministerija į žemės ūkį nežiūri kaip į pramonę, sako, kad tai – Žemės ūkio ministerijos dalis, o pastaroji lėšų turi ribotai. Tad, pasak M. Maciulevičiaus, būtinas horizontalus požiūris.

Dėl visos Vyriausybės programos Seime bus balsuojama ketvirtadienį.