Vilnius. Biurokratijos pasekmes stabdant stambius investicinius projektus pastaruoju metu ryškiai išvydo visa šalis. Apie žemės ūkio politiką diskutavę politikai vieningi – ir žemės ūkyje jos turėtų būti gerokai mažiau.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) savo metinėje konferencijoje kvietė politinių parlamentinių partijų atstovus, laikinai einantį pareigas ir paskirtąjį žemės ūkio ministrus diskutuoti, kokią padėtį jie mato žemės ūkio sektoriuje ir kokios gali būti perspektyvos.

Diskusiją moderavęs LRT radijo žurnalistas Arvydas Urba kalbą pradėjo pateikdamas ne kartą viešojoje erdvėje skambėjusius įvairių teisės aktų pavyzdžius ir klausė, ar gali valstybės tarnautojų sprendimai prieštarauti gamtos sąlygoms, ūkinės veiklos pagrindams ir ūkinei logikai.

Seimo narys Bronis Ropė (Valstiečių ir žaliųjų sąjunga) teigė, kad jo, kaip kaimo žmogaus, logika labai paprasta – ne kartą pasverti, pamatuoti ir tik tada daryti. O jei teisės aktai neatitinka gyvenimo logikos, reikia juos koreguoti.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika (Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“) kalbėjo apie tai, kad kone visą kadenciją tarsi buvo du aplinkos ministrai, o vėliau, žemės ūkio ministru tapus Kaziui Starkevičiui, „tas 100 dienų suteikė vilties“.

Vis dėlto, anot jo, reikės ir toliau vytis, nes maratone atsilikimas nėra toks, kad truputį pabėgus, vėliau galima palaukti. „Tikrai yra ką taisyti ir neabejoju, kad tos valios ir ryžto yra“, – kalbėjo K. Mažeika.

Seimo nariai Bronis Ropė ir Kęstutis Mažeika sutiko, kad biurokratiją didinančius teisės aktus reikia koreguoti

Parlamentaras Viktoras Pranckietis (Liberalų sąjūdis) teigė, kad praėjusią kadenciją jam būnant pozicijoje dažnai tekdavo jaustis opozicija, tačiau buvęs parlamentinis Kaimo reikalų komitetas stengėsi, kad nuo Seimo priklausantys įstatymai netaptų nesąmoningi.

„Spalio pradžioje Ignas (Hofmanas – red. past.) susodino 10 žmonių VDU Žemės ūkio akademijoje ant scenos, visi jie buvo pretendentai į žemės ūkio ministrus. Bet jis nusprendė, kad jie visi labai biurokratiški ir nutarė pats sėsti į tą kėdę“, – šmaikštavo V. Pranckietis.

Anot jo, biurokratija reikalinga, be jos neišsiverstume, bet ji turi būti protinga. V. Pranckietis svarstė, kad dabartinis parlamentinis Kaimo reikalų komitetas priims ŽŪM iniciatyvas dėl biurokratijos mažinimo nesipriešindamas. Darbą netrukus pradėsiančios Vyriausybės programoje tai irgi yra numatyta, bet, anot V. Pranckiečio, tam pasiekti dar reikės ir realių žingsnių.

Laikinasis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius priminė, kad viename pirmųjų savo kaip ministro interviu aiškiai išsakė tikslus – mažinti biurokratiją ir didinti pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis.

„Viskas galima, nereikia kaltinti Briuselio, arba reikia ginčytis ir ten“, – Strateginio plano pakeitimų kontekste tvirtino K. Starkevičius.

Paskirtasis žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas atsakydamas į diskusijos moderatoriaus klausimą teigė, kad gamtos dėsnių nugalėti tikrai negalima ir tai yra visiška beprotybė.

„Mes galime sugalvoti įvairių reikalavimų, taisyklių, įsakymų, bet visada reikia pagalvoti, kad kažkas tai turės įgyvendinti. Ir jeigu socialiniai partneriai sako ne, tai neįmanoma, tai mėšlo kaitinti tikrai nereikia (...)“, – sakė I. Hofmanas, primindamas Mėšlo tvarkymo aprašo pakeitimus, kurių galiausiai atsisakyta.

Jis neskubėjo dalyti konkrečių pažadų, priminė, kad K. Starkevičius jau ėmėsi biurokratiją mažinti, o esančius reikalavimus ir toliau reikės peržiūrėti, optimizuoti, kai kurių, galbūt, ir atsisakyti.

Diskusijoje parlamentas Viktoras Pranckietis, laikinasis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius ir paskirtasis žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas svarstė sektoriaus padėtį ir perspektyvas

K. Urba pateikė pavyzdį, kad bent keletą metų užtrunka, kol galiausiai būna suderinamas fermos ar kito ūkinio pastato statybos leidimas. Ką reikėtų daryti?

K. Mažeika teigė, kad, pavyzdžiui, tipinio projekto būti negali, nes toks netiks nei prie upės, nei saugomoje teritorijoje ir pan. Kiekvienas atvejis – unikalus.

„Manau, reikės grįžti prie to klausimo. „Teltonikos“ pavyzdys dabar tikrai išjudino procesus. Viltingai nuteikia, kad bus Vyriausybėje Biurokratijos mažinimo darbo grupė. (...)

Dveji metai (leidimui gauti – red. past.) nėra mažai, nes paskolos, finansai, bet kai dabar penkeri... Kalbant apie bet kokio dydžio investiciją, kalbama apie pridėtinę vertę, o ne apie išteklių naudojimą“, – kalbėjo K. Mažeika.

Ir jis, ir B. Ropė teigė dedantys viltis į būsimą Regionų ministeriją, kuriai kuruoti galėtų būti perduoti ir statybos bei teritorijų planavimo klausimai.

„Panagrinėjau Vyriausybės programos žemės ūkio dalį, šiek tiek turiu tam tikrų minčių, bet apskritai – ji nebloga. Gerai nuteikia, kad premjeras atsakinėdamas į klausimus būtent šia tema pasakė, kad kai bus kuriama Regionų ministerija, galima galvoti jai pridėti ir urbanistinio planavimo funkcijas. Tai būtų nauja galimybė susitarti, proveržis. Ypač regionuose ir žemės ūkyje statybų klausimais.  Jis sakė, kad tai bus diskusijų klausimas, bet kodėl to neišnaudojus?“ – svarstė B. Ropė.

Tai, kad žemės ūkiui galėtų būti pritaikyta stambioms pramonės įmonėms taikoma praktika, savo kalboje užsiminė ir LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas.

„Konkretūs žemės ūkio valdininkai turi kuruoti tokių fermų leidimų gavimą. Kitaip sakant, jei yra aparatas, kuris leidimus gauti trukdo, turi būti ir aparatas, kuris su tais leidimais dirba. Iš tos pačios kišenės, valstybė prieš valstybę.

Tai – ne mūsų išmislas, tai įrašyta į naują Vyriausybės programą, tik ta dalis skirta stambioms pramonės įmonėms. Kodėl ne žemės ūkiui?“ – klausė E. Pranauskas.

Per diskusiją aptartas ir pieno klausimas, svarstyta, kad būtina į kainos grandinę įtraukti prekybininkus. I. Hofmanas teigė, kad jo tikslas – ne tik sustabdyti gyvulių skaičiaus mažėjimą, bet ir vadinamasis Pieno įstatymas. Tai, kad vienas pirmųjų darbų bus Pieno įstatymas, įtraukiant prekybininkus, galbūt pasinaudojant ispaniškuoju modeliu, tikino ir K. Mažeika.

I. Hofmanas sakė, kad prie Pieno įstatymo turėtų būti ir fondas, iš kurio būtų kompensuojamas kainos kritimas žemiau savikainos. Jame turėtų būti prekybininkai ir perdirbėjai, galbūt, ir ūkininkai.

Taip pat renginyje svarstyta, kaip rasti pusiausvyrą tarp aplinkosaugos ir žemės ūkio. Paskirtasis ministras teigė iššūkiu laikantis efektyvios gamybos ir aplinkosaugos suderinimą.

Jis pabrėžė, kad jau ir dabar ūkininkai kaupia anglį dirvožemyje, nemažai prisideda prie aplinkosaugos: tarpiniai pasėliai, posėliai, bearimė žemdirbystė, pagriovių juostos, sėjomaina, azotą kaupiantys augalai. Ir ateityje bus pažiūrėta, ką dar galima padaryti, tačiau viso to įgyvendinimo našta negali atitekti tik ūkininkams.

LŽŪBA konferencijos dalyviai ir politikai taip pat diskutavo, kokia turėtų ir galėtų būti žemdirbių savivalda, kaip turėtų funkcionuoti žemdirbių organizacijos, koks galėtų būti jų veiklos modelis.

***

Konferencija buvo gausi ir apdovanojimų. „Mano ūkio“ vyr. redaktorius Viktoras Trofimišinas pasveikino žurnalo ir portalo skaitytojų, ekspertų ir redakcijos išrinktąjį Metų žmogų. Juo šiemet tapo I. Hofmanas. Tiesa, kol rinktas Metų žmogus, I. Hofmanas dar buvo Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas.

Igną Hofmaną, bendruomenės išrinktą 2024 m. Metų žmogumi, sveikino žurnalo „Mano ūkis“ vyr. redaktorius Viktoras Trofimišinas, portalo manoūkis.lt redaktorė Eulalija Jonuškienė ir vyr. redaktoriaus pavaduotoja Asta Laukaitienė

Sveikindamas I. Hofmaną vyr. redaktorius priminė, kad renkant Metų žmogų kriterijai yra keli – apie tą žmogų turi kalbėti visi ir daug, jo veikla turi būti pažymėta teigiamais vektoriais, jis turi veikti nesavanaudiškai, dalytis, teikti vilties ir optimizmo.

Vienbalsiai visų trijų rinkėjų grupių Metų žmogumi šiemet išrinktas I. Hofmanas. Už atstovavimą Lietuvos ūkininkams ir bendrovėms, jų interesų gynimą, gilų atsakomybės suvokimą ir telkiančią bei vienijančią lyderystę.

„Lytagros“ valdybos pirmininkui Adomui Balsiui įteiktas Žemės ūkio ministerijos apdovanojimas

Laikinasis žemės ūkio ministras K. Starkevičius savo ruožtu aukščiausią Žemės ūkio ministerijos apdovanojimą – medalį – įteikė „glaudžiai su kaimu bendradarbiaujančiam, padedančiam agroverslo bendrovių atstovui“, „Lytagros“ valdybos pirmininkui Adomui Balsiui.