Vilnius. Paskelbtoje būsimos Vyriausybės programoje numatytas siekis žemės ūkį pripažinti strategiškai svarbiu šalies sektoriumi, taip pat joje kalbama apie konkurencingą ir tvarią gamybą, stiprią žemdirbių savivaldą, PVM lengvatą kai kuriems maisto produktams.

Ketvirtadienį, gruodžio 5 d., Seimo plenarinio posėdžio metu Programą pristatys paskirtasis Ministras Pirmininkas Gintaras Paluckas. Po pateikimo programą svarstys parlamentinės frakcijos ir komitetai.

Ne vėliau kaip per 15 dienų Seimas posėdyje turi svarstyti Vyriausybės programą ir dėl jos balsuoti.

Ką būsimoji Vyriausybė numato žemės ūkiui? Programoje rašoma:

• Teisės aktais pripažinsime žemės ūkį strategiškai svarbiu šalies sektoriumi nacionaliniam saugumui užtikrinti.

• Parengsime ir patvirtinsime horizontalią tarpinstitucinę darnios bioekonomikos plėtros strategiją, transformuodami mūsų pirminės gamybos bei perdirbimo sektorius į aukščiausią pridėtinę vertę kuriančią bei ženkliai prie BVP augimo prisidedančią ekonomikos dalį.

• Numatysime realius finansinius išteklius strategijos įgyvendinimui įskaitant ES Fondų, nacionalinio biudžeto bei apimtų valstybinio plėtros banko lengvatinių paskolų programas.

• Finansavimo prioritetu laikysime projektus, kurie bus subalansuoti ekonominiu, socialiniu bei aplinkosauginiu aspektu. Tokiu būdu parodysime lyderystę, kad aplinkai draugiškos investicijos gali kurti ženklią ekonominę naudą bei spręsti įsisenėjusias socialines problemas – darbo vietų regionuose, sveikos visuomenės ir kitas.

• Užtikrinsime tvarią žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto produkcijos gamybą ir gerinsime jos konkurencingumą bei eksportą.

• Bendradarbiaudami su investuotojais, mokslininkais, nevyriausybinėmis organizacijomis ir žemdirbių savivalda, siūlysime inovatyvias priemones žemės ūkio produktų perdirbimui į aukštesnės pridėtinės vertės produktus.

• Papildomomis finansinėmis priemonėmis skatinsime žemdirbių įsteigtus žemės ūkio kooperatyvus investuoti į perdirbimą, rinkodarą, inovatyvių produktų gamybą.

• Taikysime ilgalaikes ir kompleksines priemones, užtikrinančias ūkininkams planavimo tikrumą ir garantijas, siekiant išlaikyti ir, prireikus, padidinti maisto gamybą.

• Vietos maisto gamybos pajėgumų plėtojimas ir stiprinimas taps kertine darnios bioekonomikos plėtros strategijos dalimi.

• Teiksime paramą taikomiesiems mokslinaims tyrimams, kurie aktualūs žemės ūkio ir maisto pramonei, platesnei jų rezultatų sklaidai ir inovacijų diegimui spartinti. Paramos prioritetas bus mokslo institucijų teikiamiems projektams.

• Parengsime ambicingą Lietuvos gyvulininkystės plėtros strategiją, ypatingą dėmesį skirsime ūkinių gyvūnų genetinės vertės didinimui, pašarų ir produkcijos kokybės, auginimo efektyvumo didinimui.

• Skatinsime labiau aplinką tausojančias veiklas siekiant su mažiau užauginti daugiau. Plėtosime nacionalinę ūkinių gyvūnų veislininkystę. Mūsų tikslas yra didinti bei skatinti gyvulininkystės plėtrą Lietuvoje, efektyvinant veiklos procesus bei išnaudojant visą pridėtinę vertę organinių trąšų, biodujų gamybos, bei humusingo dirvožemio atstatymo kontekste.

• Išplėsime esamą žemdirbių konsultavimo sistemą, skatinsime konsultavimo paslaugas teikiančių institucijų ir universitetų, tyrimų centrų bendradarbiavimą, užtikrinant konsultavimo paslaugų prieinamumą ūkininkams, ypač smulkiems, vidutiniams ir jauniems ūkininkams

• Remsime technologijas ir sprendinius, didinančius konkurencingumą ir tvarumą žemės ir maisto ūkio bei žuvininkystės pramonėje

• Inicijuosime bei finansuosime bioekonomikos klasterių bei pramonės parkų regionuose atsiradimą, taip sukurdami papildomų gerai apmokamų darbo vietų.

• Trumpinsime maisto tiekimo grandines. Taip sudarysime kuo palankesnes sąlygas Lietuvos ūkininkams parduoti dalį žemės ūkio ir maisto produktų tiesiogiai galutiniams vartotojams.

• Didinsime investicijas į infrastruktūrą (turgavietes, logistikos centrus, kooperatines parduotuves, sandėlius ar saugyklas) bei į šias trumpąsias maisto tiekimo grandines įtrauksime kuo platesnį suinteresuotųjų dalyvių ratą.

• Fiskalinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, PVM lengvata tam tikriems maisto produktams skatinsime sveikesnių, šviežesnių, natūralesnių produktų prienamumą visiems Lietuvos gyventojams.

• Siekdami pažaboti nevaldomai bei dažnai neproporcingai kylančias maisto produktų kainas inicijuosime maisto tarybos steigimą, kurioje gamintojai, perdirbėjai, prekybininkai bei valstybė, galės nevaržomai Konkurencijos tarnybos priežiūros bei galimų pažeidimų prasme, dialogo būdu skaidriai užtikrinti, kad nė viena iš grandžių nedominuotų perdėto pelno prasme.

• Supaprastinsime žemės ūkio kooperatyvų reglamentavimą, skatinant jų atsiradimą.

• ES šalių narių pavyzdžiu sieksime reglamentuoti, kad pirminės grandies maisto produktų augintojams už užaugintą, pagamintą produkciją būtų sumokama ne mažesnė nei savikaina kaina.

• Stiprinsime smulkiųjų ir vidutinių ūkių bei jaunųjų ūkininkų vaidmenį įgyvendinant žemės ūkio ir kaimo politiką.

• Aktyviai sieksime tiesioginių išmokų suvienodinimo žemdirbiams ES lygiu. Visų lygių susitikimuose su Europos Sąjungos institucijų ir Europos Sąjungos valstybių narių atstovais nuolat kelsime šį klausimą, parengsime visą reikiamą argumentuotę, aktyviais diplomatiniais veiksmais per dvišalius susitikimus sieksime užsitikrinti mums palankius ES politinius sprendimus.

• Užtikrinsime teisingesnę išmokų sklaidą bei investicinės paramos prieinamumą ir teisingą paskirstymą mažiems ir vidutinio dydžio ūkiams bei jauniesiems ūkininkams.

• Peržiūrėsime grūdų supirkimo reikalavimus, siekdami sukurti aiškią ir objektyvią sistemą, užtikrinančia sąžiningą kainodarą, neleisiančią nepagrįstai mažinti supirkimo kainų dėl produkcijos skirstymo į perteklinį klasių skaičių.

• Inicijuosime diskusiją ir sieksime susitarimo dėl maksimalios tiesioginių išmokų lubų, kurios būtų priimtinos ūkininkų asociacijoms ir žemės ūkio bendrovių asociacijoms.

• Skatinsime jaunųjų ūkininkų įsikūrimą, jiems teikdami prioritetą ir sukurdami atskiras paramos schemas pagal įvairias ES ir nacionalinės paramos priemones, kurios skatintų kartų kaitą kaime, derinant finansinę paramą, mokesčių lengvatas ir paskatas, užtikrinant kaimo žemės rinkos skaidrumą ir priėjimą prie žemės ir kreditų.

• Per horizontalias regionų plėtros strategijas sudarysime kaimo vietovėse tinkamas gyvenimo sąlygas jauniems ir naujiems ūkininkams bei jų šeimoms, užtikrindami geresnį susisiekimą, kokybiškas ir artimas švietimo, sveikatos priežiūros, laisvalaikio ir kultūros paslaugas ir skaitmeninę plėtrą.

• Taip pat stiprinsime smulkiųjų ir vidutinių ūkių bei jaunųjų ūkininkų savivaldos atstovų administracinius gebėjimus, kad būtų didinamas jų vaidmuo įgyvendinant žemės ūkio ir kaimo politiką.

• Stiprinsime ir remsime žemdirbių savivaldą, regionines, sektorines bei nacionalines organizacijas. Stiprinsime socialinį dialogą ir jo visų dalyvių įtrauktį į galutinių sprendimų priėmimą.

• Sieksime socialiai, ekonomiškai ir gamtos apsaugos atžvilgiu subalansuotų sprendimų.

• Sieksime kiek įmanoma labiau supaprastinti administracinius reikalavimus ūkininkams, panaikindami jų dubliavimąsi, skatindami preventyvų švietimą, savikontrolės sistemas bei labiau į esmines problemas orientuotas patikras.

• Išnaudosime skaitmenines duomenų bazes. Sieksime sukurti vieną bendrą duomenų kaupimo ir jų panaudojimo sistemą, sieksime panaudoti turimus duomenis planavimui, rizikų vertinimui, paramos priemonių modeliavimui ar paramos skyrimui, ateities sprendimų modeliavimui.

• Investuosime į didelės apimties kasmetinius valstybės užsakomus žemės tyrimus. Skaitmenizuosime sukauptų tyrimų rezultatus bei sukursime prieigą jais naudotis tik žemės valdytojams, kad pasėliai būtų tręšiami „tik ten kur reikia ir tik tiek, kiek reikia“. Tokiu būdu sieksime mažinti mineralinių (cheminių) trąšų naudojimą ir didinti organinių trąšų naudojimą.

• Padėsime ūkiams spręsti ekstremalių reiškinių ir kitų žemės ūkio rizikų valdymo problemas, skatinsime investicijas į prevencines biologinės saugos priemones.

• Taip pat skatinsime žemės ūkio veikla užsiimančius subjektus naudotis pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimu, kuris sumažintų riziką dėl neprognozuojamų meteorologinių sąlygų bei ligų protrūkio.

• Pertvarkysime valstybinio maisto rezervo kaupimo sistemą, kad ir mažesnieji augintojai bei gamintojai galėtų tapti potencialiais tiekėjais. Praplėsime saugotinų produktų sąrašą.

• Sieksime valstybės mastu išspręsti rūgščių dirvų kalkinimo problemą. Tam inicijuosime tvaraus dirvožemio valdymo programos parengimą bei įgyvendinimą, kurios tikslas būtų tas, kad visi žemės ūkio dirvožemiai būtų tvariai tvarkomi.

• Taip pat būtina rasti valstybės ir ES lėšų kompleksinės visuotinės melioracijos sistemų atnaujinimo, remonto, rekonstravimo programos parengimui ir įgyvendinimui.

• Saugodami apdulkintojus, ypatingai bites, skatinsime mažinti pesticidų naudojimą siekiant naudoti tik efektyvias bei rezistentiškumą mažinančias veikliąsias medžiagas. Atsiradus galimybei bei mokslui patvirtinus ir įrodžius apie biologinių preparatų veiksmingumą, jais palaipsniui keisime atitinkamus pesticidus. Aktyvinsime kovą su nelegalių pesticidų platintojais.

• Skatinsime plėtoti bitininkystę, ekologinių ūkių plotus, taikyti pažangias sėjomainas, diegti pažangias agrotechnologijas. Ypatingai skatinsime ekologinių ūkių užaugintos produkcijos vartojimą, mažinsime biurokratinę naštą ekologiniams ūkiams. Sustabdysime ekologinių ūkių plotų nykimą ir skatinsime juos vėl augti.

• Skatinsime tvaraus ūkininkavimo sistemas bei kursime naujas rėmimo priemones „kuo tvariau – kuo daugiau“ auginantiems/gaminantiems žemės ūkio veiklos subjektams.

• Palaikome klestinčių kaimų idėją. Remsime vietos iniciatyvas, kurios skatins verslumą ir užimtumą kaime bei užtikrins šių iniciatyvų tęstinumą.

• Sukursime finansinių paskatų ir lengvatų sistemą bendruomeniniam ir socialiniam verslui.

Visą būsimosios Vyriausybės programą galima rasti Teisės aktų sistemoje.