Šakiai / Marijampolė. Nors seniausiam šalies cukraus fabrikui Marijampolėje vis dar vykdoma bankroto procedūra, startuoja naujas cukrinių runkelių auginimo sezonas. Suvalkijos cukrinių runkelių augintojai po truputį jau rengiasi sėjai ir laukia sėklos pristatymo į ūkius artimiausiomis dienomis.

„Jau sudarytos auginimo sutartys su UAB „Žvalguva“, sėkla užsakyta, laukiame parvežant. Cukriniai runkeliai bus auginami netgi didesniame plote negu pernai. Pernai buvo sudaryta sutarčių apie 210 tūkst. t, o šiemet – apie 230 tūkst. t cukrinių runkelių šakniavaisių“, – sako Kooperatyvo „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas Almantas Pališkis.

Šiam kooperatyvui priklauso 84 nariai, o iš viso cukraus gamybos fabrikui Marijampolėje cukrinius runkelius tiekia apie 100 augintojų.

Kooperatyvo „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ narių auginamos cukrinių runkelių veislės pasirenkamos iš dviejų vokiškų selekcijos kompanijų, tad yra galimybė auginti naujausias, šiuolaikiškas, derlingas ir cukringas veisles.

Apie technikos atnaujinimą negalvojama

Deja, technikos srityje apie atsinaujinimą net minčių nekyla. „Šiai dienai apie technikos atnaujinimą labai mažai kalbame ir galvojame, kadangi ateitis miglota“, – sako A. Pališkis, turėdamas mintyse vis dar išliekančią riziką dėl tolesnės Marijampolės cukraus fabriko veiklos. Šiuo metu bendrovei „Lietuvos cukrus“, kuriai priklauso fabrikas, vykdoma bankroto procedūra.

Augintojai viliasi, kad fabriką į savo rankas perims atsakingas, tvarkingas ir turtingas šeimininkas, kuris bus suinteresuotas tolimesne pelninga cukraus gamyba ir bendradarbiavimu su patyrusiais aplinkinių rajonų cukrinių runkelių augintojais.

„Tada galbūt galėtume kalbėti dėl sutarčių sudarymo keleriems metams į priekį ir mūsų ateitis, be abejo, būtų šviesesnė“, – viliasi A. Pališkis.

Jo nuomone, ta cukrinių runkelių supirkimo kaina, kuri šiandien yra siūloma (26,5 euro už toną bazinio cukringumo šakniavaisių), tikrai nėra labai gundanti ir viliojanti augintojus. Todėl daugelis žemdirbių į šią sritį žiūri atsargiai.

„Nelabai kas nori plėsti cukrinių runkelių plotus, dalis augintojų netgi pasitraukia iš šio verslo. Tikrai neuždirbame daug augindami cukrinius runkelius. Aišku, pavieniai ūkininkai, kurie gauna gerą derlių, gal ir gali pasidžiaugti didesniu pelnu“, – sako A. Pališkis ir priduria, kad bendras vidutinis derlingumas, deja, yra žemas, o tai reiškia, kad ir pelningumas menkas.

Ar ateitis bus palanki cukriniams runkeliams auginti, ar augs cukraus poreikis tarptautinėse rinkose – aiškaus atsakymo niekas negali pasakyti. A. Pališkis prisimena, kad kažkada cukraus tona kainavo 600 eurų, o dabar – apie 400 eurų.

„Kai kaina taip nukritusi, tai aišku, kad fabrikai nelabai ką gali pridėti prie dabar augintojams siūlomos cukrinių runkelių supirkimo kainos, o su tokia kaina mums, augintojams, gyventi liūdna. Kas auginame iš inercijos, kas iš meilės runkeliams, kas vildamasis, kad bus geriau. Bet norint investuoti į techniką, kuri yra labai brangi (tiksliosios sėjamosios, nuėmimo kombainai, krautuvai), tikrai reikėtų uždirbti ne tiek, kiek uždirbame šiandien“, – sako A. Pališkis.

Streso šiemet mažiau negu pernai

Cukrinių runkelių sėja dar neprasidėjusi, mat kol kas dar žemė per šalta. „Manau, iš karto po Velykų išsidalysime sėklą ir pradėsime sėją. Tikimės, kad šiemet viskas vyks laiku, sėja bus greitesnė ir patogesnė negu pernai.

Pernai ne vienas žemdirbys jau buvo pasiruošęs, išdirbęs laukus ir nekantriai laukė, kada bus pristatyta sėkla. Tikrai buvo daug streso, nes buvo visiškai neaišku, kas bus su fabriku, ar apskritai auginsime cukrinius runkelius, sutartis rašėmės paskutinę minutę, o kai kurie regionai netgi vėlavo pasėti ir bėrė sėklą į jau perdžiūvusią dirvą“, – nelengvą 2020-ųjų etų situaciją prisimena kooperatyvo valdybos pirmininkas.

Gerai žinoma agronominė tiesa byloja, kad pavėluota sėja, nuo to momento, kai dirva jau yra subrendusi, mažina cukraus derlių vos ne po 1 proc. kiekvieną vėlavimo dieną. Lygiai taip pat svarbu ir pernelyg nepaskubėti ir nesėti runkelių į šaltą ir per drėgną dirvą. Patyrę augintojai atidžiai seka situaciją kiekviename ūkio lauke ir tik įsitikinę, kad sąlygos jau optimalios sėjai, pradeda darbus.

Nors pernai sezono pradžia Suvalkijos cukrinių runkelių augintojams kėlė nemažai streso, bet pabaiga buvo visai sėkminga: kelias dienas vėlavęs cukrinių runkelių perdirbimas praėjo sklandžiai, atsiskaitymai su augintojais buvo vykdomi sutartu laiku.

Nelengvame versle laiko ir patriotizmas

„Visi suprantame, kad cukraus fabrikas be augintojų yra niekas – tai tik pastatai ir krūva metalo. Jei žemdirbiai pasakytų, kad šiemet jiems auginti cukrinių runkelių neapsimoka, nes gera kviečių ir rapsų supirkimo kaina, tai po metų ar dviejų pertraukos vėl sugrįžti auginti cukrinius runkelius ir atgaivinti fabriką būtų labai sunku. Žiūrime patriotiškai, juk fabrike dirba apie 250 žmonių, labai svarbu išsaugoti tas darbo vietas“, – patikina A. Pališkis.

Ūkiuose, kurie daug metų augina cukrinius runkelius, sukaupta didelė patirtis, įdirbis, kurį gaila būtų prarasti. Be to, tai ir garantuotas užimtumas ūkių darbuotojams – cukrinių runkelių kasimas, kaupavimas ir gabenimas į fabriką tęsiasi per visą rudenį iki sausio vidurio. Galų gale ir sėjomainą cukriniai runkeliai paįvairina.

„Visiems yra naudinga išlaikyti cukrinių runkelių auginimo ir perdirbimo sektorių. Norėtųsi tik šiek tiek daugiau tvarkos ir didesnių supirkimo kainų“, – pokalbį baigia kooperatyvo „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas Almantas Pališkis.

MŪ inf.