Kaunas. Šis pavasaris sugriovė įsitikinimą, kad prireikus visko galima atsivežti iš užsienio. Atsirado suvokimas, kaip puiku turėti savo mėsos ir pieno, grūdų ir daržovių. Taip pat ir cukraus, nors jo gamybos sektorius jau kelinti metai išgyvena ne pačius geriausius laikus.

Cukrinių runkelių plotai pastaruoju metu Lietuvoje kasmet mažėjo – 2017-aisiais buvo beveik 18 tūkst. ha, 2018-aisiais - apie 16,5 tūkst., pernai – tik apie 14,7 tūkst. hektarų. Skaičiuojama, kad šiemet cukrinių runkelių plotai turėtų būti panašūs kaip pernai ir siekti apie 15 tūkst. ha.

„Mes šalies valdžiai jau kelerius metus aiškiname, kad jeigu nebus pakankamai dėmesio skiriama šiam sektoriui, cukriniai runkeliai iš Lietuvos laukų po truputėlį išnyks, kaip kažkada dingo linai“, - sako Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos vadovas Kastytis Patiejūnas. Dėl smukusios baltojo cukraus kainos pasaulinėje rinkoje cukraus fabrikai tiesiog negali mokėti tokios kainos, kokios tikisi augintojai.

K. Patiejūnas viliasi, kad koronaviruso sukelta krizė bus paskata šalies (o gal ir visos ES) valdžiai atkreipti dėmesį, kaip svarbu šaliai turėti savo maisto pramonę, užtikrinančią aprūpinimą būtiniausiais produktais.

Vienas cukraus sektoriaus palaikymo žingsnis jau žengtas prieš kelerius metus, kai numatytos susietosios išmokos, mokamos už kiekvieną deklaruotą cukrinių runkelių hektarą. Išmokos dydis kinta kasmet, priklausomai nuo bendro deklaruotų hektarų kiekio. Už 2019 m. augintus runkelius jos siekė šiek tiek per 100 Eur/ha.

Dauguma cukrinių runkelių augintojų yra kooperuoti, ir tai kažkuria prasme gelbsti sektorių nuo sunykimo. Iš vienos pusės, kooperatyvams lengviau atlaikyti užsibrėžtas pozicijas derantis su fabrikais. Iš kitos pusės, cukraus fabrikams irgi patogiau dirbti su kooperuotais augintojais. Abi pusės yra suinteresuotos veiklos tęstinumu: kol veikia fabrikai, tol reikalingi ir žaliavos tiekėjai, o fabrikų darbas be vietinės žaliavos taip pat būtų neįmanomas.

Lietuvoje veikia keturi dideli cukrinių runkelių augintojus vienijantys žemės ūkio kooperatyvai. Trys iš jų - „Kėdainių krašto cukriniai runkeliai“, „Sūduvos cukriniai runkeliai“ ir „Aukštaitijos cukriniai runkeliai“ (deja, šiuo metu likviduojamas) - augina runkelius Kėdainiuose veikiančiam „Nordic Sugar Kėdainiai“ cukraus fabrikui, o žemės ūkio kooperatyvas „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ šakniavaisius tiekia į Marijampolėje veikiantį cukraus fabriką „Lietuvos cukrus“.

Baiminasi trečius metus besikartojančios sausros

Kooperatyvo „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas Almantas Pališkis sako, kad 77 kooperatyvo nariai šiemet įsipareigojo užauginti 200 tūkst. t cukrinių runkelių šakniavaisių, o jų auginimo sutartis sudarė ne tiesiogiai su cukraus fabriku, o su bendrove „Žvalguva“. Tokia tvarka nusistovėjo kelerius pastaruosius metus, fabrikui laukiant restruktūrizavimo plano patvirtinimo.

„Pernai mums buvo tikrai geri metai. Vidutinis kooperatyvo narių augintų cukrinių runkelių šakniavaisių derlingumas siekė 78,5 t/ha, cukringumas 18 proc., purvingumas 8 proc.“, - gerais praėjusių metų rezultatais patenkintas A. Pališkis. Jis primena, kad 2018 m. Marijampolės, Vilkaviškio r. neigiamą įtaką runkeliams padarė sausra, o 2017 m. lietingas ruduo išvargino runkelių kasimo periodu.

Augintojai gauna po 26 eurus už toną šakniavaisių ir dar gali tikėtis nedidelių priedų (tie, kurie pristato didelius kiekius šakniavaisių). Pasak A. Pališkio, jei užauga geras derlius, dar galima kalbėti apie pelną, bet prastais metais tenka balansuoti ant siauros pelno ir nuostolių ribos. Todėl augintojams labai svarbios yra susietosios išmokos, leidžiančios išlaikyti bent šiokį tokį rentabilumą.

„Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ nariai šiomis dienomis baigia runkelių sėją. 150 ha jų pasėta ir A. Pališkio vadovaujamos bendrovės „Barzdų agroservisas“ laukuose. „Neramu dėl to, kad jau dabar dirvose trūksta drėgmės, jau kuris laikas iš rinktuvų nebėga vanduo. Ir nieko čia nepadarysi, belieka laukti dangaus malonės“, - sako A. Pališkis.

Koją pakišo karantino paskelbimas

Kooperatyvo „Kėdainių krašto cukriniai runkeliai‘‘ valdybos pirmininkas Algis Šleževičius teigia, kad šis pavasaris yra jau trečiasis iš eilės, žemdirbiams siunčiantis panašius išbandymus – šalčius ir sausrą. Nepaisant visko, kooperatyvo nariams praėję metai buvo neblogi: iš vieno hektaro sulaukta maždaug apie 11 tonų baltojo cukraus.

Pasak A. Šleževičiaus, šį pavasarį išbandymų pateikė ne tik gamta – vyko ir sudėtingos derybos su cukrinių runkelių perdirbėjais. „Mūsų kooperatyvas dirba su cukraus fabriku Kėdainiuose. Stengiamės būti lojalūs ir supratingi gamybininkų partneriai, bet iš jų pusės taip pat tikimės solidarumo. Ant mūsų pečių gula ir runkelių auginimo, ir derliaus dorojimo bei atvežimo perdirbėjams rūpesčiai, taip pat kelių priežiūros klausimai“, - sako A. Šleževičius.

Cukraus pramonė išgyvena sudėtingą laiką. Jau prieš kelerius metus nemažai žemdirbių atsisakė runkelių auginimo, bet kėdainiškių kooperatyvas liko ištikimas tradicijoms. „Siekėme, kad arčiau fabriko išliktų kuo daugiau patyrusių augintojų, juk žinome, kokie dideli yra pervežimo kaštai“, - sako A. Šleževičius. Jo nuomone, logiška būtų, kad žaliava fabrikui būtų auginama maždaug 40 kilometrų spinduliu aplink Kėdainius. Tą atstumą padvigubinus, vienos tonos kaina supirkėjams išbrangsta maždaug pustrečio euro.

„Derėjomės su perdirbėjais dėl geresnių runkelių supirkimo kainų, tačiau koją iš dalies pakišo nelemtas koronavirusas. Mes iki pat karantino pradžios spaudėme gamybininkus pakelti supirkimo kainą už toną maždaug pora eurų, deja.... Visuotinis kooperatyvo susirinkimas neįvyko dėl paskelbto karantino, tad kiekvienas narys turėjo priimti savarankišką sprendimą dėl sutarties pasirašymo‘‘, - aiškina A. Šleževičius ir priduria, kad šįkart kontraktai su augintojais sudaryti nebe derliaus tonoms, bet auginamiems hektarams.  

„Buvo nerimo, nes, prasidėjus sutarčių pasirašymui, kai kurie augintojai liko be jokių susitarimų. Tačiau fabrikas peržiūrėjo savo planus ir paskelbė papildomą kontraktų pasirašymo etapą. Dabar atrodo, kad visi mūsų kooperatyvo nariai, kurių iki karantino pradžios buvo apie 110, turi sutartis. Manau, kad kiekvienas susitarė kaip norėjo. Be to, papildomus 50 centų už runkelių toną gaus tie, kas nesumažino runkelių plotų ar jų augins daugiau“, - sakė kooperatyvo valdybos pirmininkas A. Šleževičius. Jis nekantriai laukia karantino pabaigos - tada bus bandoma aiškintis tolimesnes kooperatyvo veiklos perspektyvas.

Grįžo tolimesnieji augintojai

Nors galima sakyti, kad Kėdainių karšto cukrinių runkelių augintojų kooperatyvas savąją šachmatų partiją šiemet pralaimėjo, į cukrinių auginimą grįžo toliau nuo fabriko nutolę augintojai. Fabrikas 100 proc. kompensuoja runkelių gabenimą 80 km atstumu, o likusius kilometrus – 50 proc. Tai aktualu Pietų ir Šiaurės Lietuvos žemdirbiams, tarp kurių atsirado ir naujų, ir iš naujo grįžusių į šį sektorių cukrinių runkelių augintojų.

Bendrovės „Nordic Sugar Kėdainiai“ direktorius ir žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris sako, kad nors šiemet derybos su augintojais užsitęsė ir tikrai nebuvo lengvos, vis tik jų rezultatai geri: cukriniai runkeliai fabrikui bus auginami 12 tūkst. ha plote – tai 500 ha daugiau negu pernai. Apie 2 000 ha runkelių auginami ekologiškai, dalis jų netgi bus ne sėjami, o sodinami daigais – dirbama pagal visiškai naują technologiją. Pagal ilgalaikius kontraktus apie 1 000 ha cukrinių runkelių fabrikui auginami Latvijoje.

„Pernai mes ir vėl darėme dideles, 10 mln. Eur siekusias investicijas, tai leidžia fabrikui didinti gamybos apimtis“, - kalba S. Mozeris. Jis patikslina, kad 26 Eur/t tėra bazinė cukrinių runkelių supirkimo kaina, o realiai dauguma augintojų, sudėjus visus priedus, gauna apie 35 Eur už toną šakniavaisių. „Ta eskaluojama bazinė kaina yra klaidinanti ir atstumianti naujus augintojus, kurie galbūt norėtų ateiti į šią ūkio šaką“, - pastebi S. Mozeris.

Vis daugiau cukrinių runkelių mūsų šalyje auginama pagal „Conviso Smart“ technologiją, kurios esmė – inovatyvi piktžolių kontrolė (efektyvus herbicidas + jam tolerantiškos veislės, panašus principas kaip švaraus lauko technologija rapsuose). Tai gerokai supaprastina pasėlių priežiūrą ir leidžia išvengti antrosios piktžolių bangos antroje vasaros pusėje. Žemdirbiai pastebėjo, kad cukrinių runkelių laukai būna stebėtinai švarūs, o derlius net ir sausringomis sąlygomis uždera geras. Šiemet Kėdainių zonoje jau apie 50 proc., o Marijampolės – apie 3 proc. runkelių pasėlių auginama pagal „Conviso Smart“ technologiją.

MŪ inf.