Akademija (Kėdainių r.). Nors laukus dar kausto gilus įšalas, tačiau tikėtina, kad po mėnesio jau prasidės pavasario darbymetis. Lietuvos sėklininkystės asociacija apie sėklos ruošimą pavasario sėjai pradėjo galvoti dar iš rudens, kad pasidarė aišku, jog kokybiškos sėklos 2018-ųjų sėjai gali neužtekti.

Šiuo metu Lietuvos sėklininkystės asociacijoje (LSA) yra 38 nariai - tai 8 žemės ūkio mokslo įstaigos, 10 ūkininkų, 6 žemės ūkio bendrovės, 12 uždarųjų akcinių bendrovių ir 2 kitos įmonės. LSA tarybos pirmininko Vytauto Ruzgo skaičiavimu, asociacija jungia tris ketvirtadalius visų subjektų, kurie Lietuvoje užsiima sėklininkyste.

Praėjusį penktadienį LAMMC Žemdirbystės institute vyko Lietuvos sėklininkystės asociacijos narių visuotinis susirinkimas

Pernai įvyko keturi LSA Tarybos posėdžiai, kuriuose buvo svarstoma vasarinių ir žieminių kultūrinių augalų sertifikuotos sėklos poreikis, selekcinio užmokesčio, sėklininkystės aktualijos ir kiti klausimai. Asociacija atnaujino ir pasirašė sutartis dėl selekcinio užmokesčio surinkimo su selekcininkais arba jų įgaliotais atstovais dar penkeriems metams (2017-2021 m. periodui).

Selekcinio užmokesčio dydis už javų hektarą yra 2,60 euro, už rapsų - 6,66 euro, už bulvių - 20,27 euro. Už 2016 m. jau surinkta 83,3 proc. mokėtino selekcinio užmokesčio (šis skaičius dar gali padidėti, nes selekcinį užmokestį už konkrečiais metais deklaruotus pasėlius galima rinkti trejus metus).

LSA tarybos pirmininkas Vytautas Ruzgas ir LSA direktorius Julius Grašys skaičiuoja, kad LSA jungia tris ketvirtadalius visų subjektų, kurie Lietuvoje užsiima sėklininkyste

LSA tarybos pirmininkas Vytautas Ruzgas pabrėžė, kad Lietuvoje šio mokesčio surinkimą pavyko taip sklandžiai sutvarkyti, kad jo administravimui pakanka iki 5 proc. surenkamų lėšų - tai pigiausias administravimas iš visų ES šalių. Pagal deklaravimo duomenis selekcinis užmokestis renkamas nuo 376 034 ha, iš viso jį moka 5 231 ūkininkų valdos.

Susietoji parama už sertifikuota sėkla apsėtus plotus suveikė teigiamai

Pernai buvo pirmi metai, kai žemdirbiai gavo papildomą paramą už sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus. 2017 m. susietoji išmoka buvo numatyta 3,063 mln. eurų, vienam hektarui teko 17,86 euro. Nors vienam hektarui tenkanti pinigų suma ir nebuvo labai svari, tačiau sėklų verslo dalyviai pastebėjo, kad tai paskatino žemdirbius aktyviau naudoti kokybišką sertifikuotą sėklą. Yra vilčių, kad tęsiant šią paramą, Lietuva pagaliau iškops iš paskutiniosios vietos ES pagal sertifikuotos sėklos naudojimą.

Pareiškėjai, siekiantys gauti susietąją paramą už sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus, privalėjo deklaruoti ne mažesnį kaip 0,5 ha sertifikuota sėkla apsėtą atitinkamos naudmenos plotą ir išsėti ne mažesnį kaip nustatytą sertifikuotų sėklų kiekį pagal atskirą augalą ir lauką.

Minimali sėklos norma numatyta štai tokia: avižos - 180 kg/ha; grikiai - 80 kg/ha; vasariniai kvietrugiai - 170 kg/ha; žieminiai kvietrugiai - 160 kg/ha; vasariniai kviečiai - 170 kg/ha; žieminiai kviečiai ) - 160 kg/ha; hibridiniai žieminiai ir vasariniai kviečiai - 60 kg/ha (3 sėjos vienetai); vasariniai ir žieminiai miežiai - 150 kg/ha; hibridiniai žieminiai ir vasariniai miežiai - 75 kg/ha (2 sėjos vienetai); žieminiai rugiai - 150 kg/ha; hibridiniai žieminiai rugiai - 75 kg/ha (2 sėjos vienetai).

Dar yra reikalavimas einamųjų metų sėjai naudoti sėklą, įsigytą ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių iki einamųjų metų paraiškų teikimo pabaigos bei nenaudoti šių plotų sėklos gamybai.

Pareiškėjai, kurie yra įtraukti į Valstybinės augalininkystės tarnybos administruojamą atestuotų dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašą, gali gauti susietąją paramą už plotus, kuriuose auginamos sėklinės bulvės (reikia deklaruoti ne mažesnį kaip 0,5 ha plotą, kuriame auginamos sėklinės bulvės; nustatyta tvarka aprobuoti deklaruojamus sėklinių bulvių plotus ir sertifikuoti išaugintas sėklines bulves).

2017 m. buvo paruošta 40 309 t žieminių javų sėklos, iš jų 36 403 t kviečių, 2 886 t kvietrugių, 504 t rugių, 516 t miežių. Vasarinių javų sėklos 2017 m,. paruošta 32 727 tonos, iš jų trečdalį - 11 386 t - sudaro kviečiai. Labai išaugo žirnių ir pupų sėklos ruošimas - jų atitinkamai paruošta 8 979 ir 5 084 tonos. Bulvių sėklos pernai paruoša 3 049 t, daugiamečių žolių - 678 t, žieminių rapsų - 31 t, vasarinių rapsų - 62 tonos.

Pakoreguoti privalomieji reikalavimai 2017 m. paruoštai sėklai

Preliminarūs skaičiavimai rodo, kad pavasario sėjai labai trūks vasarinių kviečių, pupų, miežių, grikių sėklų. Dalies dauginamosios medžiagos nebus galima sertifikuoti, nes neatitiks daigumo reikalavimų. Kodėl?

Pirmiausia dėl to, kad pernai derliaus nuėmimo metu, lyginant su standartine kritulių norma, iškrito daug didesnis kritulių kiekis, ypač kai buvo pjaunamos vėliau bręstančios augalų rūšys - vasariniai kviečiai, pupos, avižos, grikiai ir kanapės. Rugpjūtį standartinė kritulių norma vidutiniškai šalyje buvo viršyta apie 10, rugsėjį - 210,spalį - 209 proc. Labai daug kritulių iškrito vakarinėje šalies dalyje - ten standartinė kritulių norma buvo viršyta net kelis kartus. Meteorologinės sąlygos labai apsunkino vėlesnes pjūtis, kai kuriuose laukuose pupų derlius buvo pjaunamas spalio pabaigoje.

Nepalankios augalų auginimo sąlygos lėmė, kad dalis sėklinės medžiagos buvo ruošiama iš blogesnės kokybės žaliavos - vasarinių kviečių ir miežių grūdų bei pupų , grikių ir kanapių sėklų. Tai nulėmė, kad ruošiamos sėklos daigumas didelėje dalyje siuntų yra žemesnis, negu numatyta privalomuosiuose reikalavimuose.

„Manome, kad būtų tikslinga sumažinti privalomus minimalius sėklų daigumo reikalavimus taip: vasariniams kviečiams, vasariniams miežiams minimalus sėklos daigumas galėtų būti 80 proc., pupoms 70 proc., sėjamiesiems grikiams 70 proc., kanapėms 60 proc.", - sako LSA direktorius Julius Grašys. Su šiuo prašymu buvo kreiptasi į Žemės ūkio ministeriją ir VAT, ir po visų sudėtingų derinimo procedūrų su Europos Komisija, vasario 15 d. gautas leidimas prekiauti minimalių daigumo reikalavimų neatitinkančia sėkla (išskyrus kanapių, o grikiams tokį leidimą davė mūsų žemės ūkio ministras, nes ES grikiai yra egzotiniai, nereglamentuojami augalai).

VAT Augalų dauginamosios medžiagos skyriaus vedėja Marija Alechnovič išsamiai paaiškino, kaip bus ženklinama minimalių daigumo reikalavimų neatitinkanti sėkla

Kaip pabrėžė VAT Augalų dauginamosios medžiagos skyriaus vedėja Marija Alechnovič, tokia minimalių daigumo reikalavimų neatitinkančia sėkla leista prekiauti iki šių metų birželio 30 d. M. Alechnovič taip pat atkreipė dėmesį į ženklinimo reikalavimus - etiketėje turi būti nurodytas daigumas ir pažymėta tai, kad jis neatitinka minimalių reikalavimų.

„Šitas leidimas duotas Lietuvai. Minimalių daigumo reikalavimų neatitinkančios sėklos negalima pardavinėti kitoms šalims", - pabrėžė M. Alechnovič.

MŪ inf.