Kaunas. Be mokslo žinių šiandien ūkininkavimas būtų pasmerktas nuostoliams, sako lauko dienose besilankantys ūkininkai. Kai kuria teigia su klimato pokyčiais jau susitaikę, tačiau dirbant tenka susidurti ir su kitais iššūkiais, kuriems spręsti reikia ir naujų žinių, technologijų, o kartais – ir drąsių sprendimų. 

„Šiandieninis ūkininkas turi būti labai geras strategas ir matematikas, nes gali būti ir taip – derlius geras, o sąskaitoje – nulis“, – sako 270 ha savininkas Vytas Masiliūnas iš Radviliškio rajono, atvykęs į įmonės „Agrokoncernas“ organizuojamas lauko dienas.

V. Masiliūnas grįžta sulytas iš bandymų laukelių apžiūros. Nors jo ūkininkavimo patirtis didelė, vyras įsitikinęs, kad tik žengdamas koja kojon su naujienomis, mokslu, gali pasiekti gerų rezultatų. 

„Tik laukuose gali realiai pamatyti, kaip veikia augalų apsaugos produktai, kuo skiriasi veislės, kokie sprendimai padeda uždirbti. Čia yra mūsų duona, todėl domėtis būtina, kitaip gali atsitikti taip, kad dirbti tik dėl paties darbo. Kaip tame anekdote, kur pensininkas įsigyja karvę tam, kad turėtų kur pensiją išleisti“, – net ir sulytas geros nuotaikos nestokoja ūkininkas.

Tačiau čia pat surimtėja ir pripažįsta, kad daugelis su nerimu stebi grūdų kainas, kurios išlieka stabiliai mažos, o štai augalų apsaugos produktai, trąšos, technologijos brangta, mokesčiai kyla.

„Naujoves taikyti tikrai verta, ne kartą įsitikinau ir pats, bet labai daug jų atsiremia į piniginę. Reikia visada labai atidžiai skaičiuoti. Nes derlius gali būti mažesnis, bet banke liks daugiau pinigų. O gali ir dešimt tonų kulti, bet sąskaitoje matyti nulį. Todėl be žinių ir matematikos šiandien ilgai neūkininkausi“, – įsitikinęs V. Masiliūnas.

Technologijos padėjo sutaupyti

Arūnui Kupčiūnui iš Kaišiadorių rajono priklauso trys ūkiai su 300 ha dirbamos žemės. Į Lauko dienas jis taip pat atvyksta naujų idėjų ir žinių, kurias aktyviai taiko ir savo ūkyje. Kol kiti ūkininkai dar svarsto, jis jau dalyvauja anglies kreditų kaupimo programoje. 

„Tiesioginę sėją taikau jau keletą metų, tai kodėl nepasinaudoti papildomomis naudomis? Ilgiausiai užtruko susitvarkyti popierius, o daugiau papildomai nieko nereikia daryti. Dirbu pagal reikalavimus šiaip ar taip, tai kodėl nepasinaudoti galimybe gauti papildomų pajamų?“, – savo sprendimą jungtis į anglies kreditų kaupimo programą argumentuoja jis. 

Ūkininkas pasakoja, kad ūkyje taikoma tiesioginė sėja jam padėjo sutaupyti apie 30 proc. motovalandų. Du traktorius turintis ūkininkas skaičiuoja, kad jeigu anksčiau jų būdavo apie 1500 darbo valandų, tai dabar sumažėjo iki 1000 valandų.

„Dėl šio pokyčio man nebereikia samdyti papildomo darbuotojo – darbus nudirbame kartu su sūnumi. Taip pat sumažėjo ir kuro sąnaudos. Taupome visur, kur galime. Aš pats dirbu tris darbus: ūkininkauju, kas ketvirtą parą dirbu valdišką darbą ir dar prisiduriu vežiodamas grūdus. Tokio dydžio ūkiui kaip savo negaliu samdyti žmogaus visus metus, nes tiesiog negalėčiau jo išlaikyti“, – pasakoja jis.

Labiausiai A. Kupčiūną neramina grūdų kainos, kurios jau kuris laikas yra labai žemos. Tuo tarpu derliui užauginti reikalingi produktai brangsta. Dėl šios priežasties jis nuolat ieško ekonomiškai efektyvių sprendimų, nes, pats ne kartą įsitikino, jie leidžia optimizuoti kaštus.  

Ūkininkų teigimu, lauko dienos – vienas iš būdų žengti koja kojon su naujovėmis

Eksperimentuoja su veislėmis

Žiniomis grįsto ūkininkavimo privalumus mato ir 100 ha augalininkystės ūkį turintis Gediminas Šetkus iš Tauragės.  

Jis pasakoja, kad rimčiau ūkininkauti pradėjo prieš ketverius metus. Nuo mažens augęs ūkyje nusprendė tęsti tėvų darbą, tačiau pripažįsta, kad pradžia nebuvo lengva. 

„Po truputį modernizuojame ūkį. Planuojame dirbti su žemėlapiais, naudoti išmanų purkštuvą, trąšų barstytuvą kintama norma. Anksčiau jeigu kuldavome keturias tonas iš hektaro būdavo labai gerai, o dabar jau siekiame ir šešias tonas. Žinios ir technologijos tikrai padėjo, derlius ženkliai padidėjo“, – pasakoja jis. 

Labiausiai prie proveržio ūkyje prisidėjo sėjamosios pakeitimas, taip pat tręšimas kintama norma tik ten kur reikia ir kiek reikia. Būtent šis sprendimas padeda sutaupyti trąšų ir patenkinti dirvos maistinių medžiagų poreikį.  

Pasak ūkininko, kol kas derlius atrodo neblogai, tik rapsus stebi su nerimu. Nors šalnos stipriai jo laukams stipriai nepakenkė, į augalus įsisuko žiedinukai, kurie gana stipriai pažeidė stiebus. 

Todėl G. Šetkus aktyviai domisi augalų apsaugos produktais bei veislėmis. Jis eksperimentuoja ir stebi, kurios geriau pasiteisina ir duoda gausesnį derlių. O į klausimą ar, turėdamas dar pakankamai jauną ūkį, kurį dar tik stato ant kojų, nebijo eksperimentuoti, nusijuokia: „Nebijau. Aš ne kolūkietis esu“.

Per didelis taupymas mažina derlių

Eksperimentų nebijo ir 460 ha ūkį kartu su dukra valdantis Gintas Kriščiūnas iš Šiaulių rajono. Jis yra nuolatinis lauko dienų, seminarų ir konferencijų lankytojas.

„Jeigu net ir mokama būtų, vis tiek važiuočiau, nes kas čia už bilietą sumokėti kad ir 50 eurų, bet žinių išsineši kur kas vertingesnių. Daug ką ir patys žinome, bet visada vertinga prisiminti, pasikartoti. Būna, kažką pamiršti, o ekspertai primena ir, žiūrėk, tas priminimas į pinigėlį pavirsta“, – kodėl lankosi lauko dienose paaiškina ūkininkas. 

Gintas Kriščiūnas į savo ūkį noriai įsileidžia mokslą ir inovacijas, nes ne kartą įsitikino jų nauda

Nors ūkininkas sutinka, kad kiekvienas sezonas yra kaip loterija, vis tik svarbūs ir ūkyje laiku priimami geri sprendimai. „Pamatome lauko dienose, kokiomis normomis geriausiai purkšti, bet pataupai ir prisidirbi – negauni norimo derliaus. Todėl ūkyje jau nuo 2014 metų darome žemės tyrimus, ketverius metus naudojame azoto sensorius. Jie padeda realiu laiku matyti augalų būklę, todėl tręšiame tik ten kur reikia, ir kiek reikia. Dėl to trąšų kiekiai ženkliai pradėjo mažėti“, – pasakoja jis.  

Pasak G. Krikščiūno, net ir tinkamos veislės pasirinkimas gali padėti sutaupyti. Jis kaip pavyzdį pateikia rapsų veisles, kurioms reikia mažiau azoto.

„Prieš gerus dešimt metų rapsams naudojome kur kas daugiau azoto nei dabar. Atrodo, kas čia tokio, bet paverskite dvidešimt tonų azoto trąšų į pinigėlį, kuris išgaruoja. Žinios leidžia taupyti, nors kartais atrodo, kad jau per senas esu susekti visas naujienas. Todėl gerai, kad yra galimybė jas sužinoti lauko dienose, o ir bendraminčius visada smagu susitikti, patirtimis pasikeisti“, – sako G. Krikščiūnas.