Šilalė. Lietuvos kaimo plėtrai skirtos programos atvėrė kelius ne vienam jaunam ūkininkui – tai patvirtina ir Aivaro Tamošaičio sėkmės istorija.

Baigęs studijas, kartu su žmona Vaida jis sugrįžo į gimtąjį Šilalės kraštą ir ryžosi pratęsti tėvų pradėtą ūkininkavimą. Šio krašto žemės nėra derlingos, tad jaunieji ūkininkai pasirinko mišrų ūkį – šiandien jie laiko apie 140 galvijų, dauguma jų – melžiamos karvės.

Aivaras neslepia – pieno ūkio pasirinkimas kėlė abejonių. Tačiau vietoje to, kad pasitrauktų iš gyvulininkystės, ūkininkas pasirinko modernizavimą. Pasinaudojęs parama pagal tris Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ projektus, jis ne tik išlaikė ūkį, bet jį ir iš esmės pertvarkė.

Ūkininkas įsitikinęs, kad žemės ūkis turi perspektyvą, ir, kol remia Europos Sąjunga, reikia konsultuotis, rengti projektus, kuo daugiau modernizuoti ūkius ir eiti į priekį. Taigi, vos spėję įgyvendinti vieną projektą – atnaujinę žemės ūkio techniką – Tamošaičiai jau galvojo apie fermų modernizavimą.

Robotai fermoje: mažiau rankų darbo, daugiau laisvės

Svarbiausia žinia, kurią Aivaras nori perduoti kitiems – modernizavimas iš esmės keičia gyvenimo kokybę kaime. „Anksčiau keldavomės ketvirtą ryto, viską darėme patys. Dabar – melžimo robotai, šėrimo robotas, automatiniai ventiliatoriai, šepečiai, lauko užuolaidos, o per programėlę telefone gali stebėti visą ūkį ir daug ką valdyti nuotoliniu būdu“, – sako ūkininkas.

Dabar į fermą, kitaip nei anksčiau, atvažiuoja ne penktą ryto, o aštuntą valandą, ir viską spėja.

Modernizavimo esmė – ne tik efektyvesnis darbas, bet ir kokybiškesnis gyvenimas. Karvės šeriamos pagal iš anksto sudarytą racioną, o šėrimo takas veikia automatiškai. Tai ne tik padeda taupyti laiko, bet ir mažina pašarų nuostolius – gyvuliai ėda reguliariai ir tvarkingai. Be to, visa fermos įranga sukurta atsižvelgiant į gyvūnų gerovę: paminkštintos guoliavietės, vasaros komforto zonos, automatinė mėšlo šalinimo sistema.

Vizija be paramos – tik popieriuje

Aivaras atviras: be ES investicinės para- mos tokio šuolio nebūtų buvę. „Įgyvendinus tris projektus, ūkis buvo patrigubintas. Gal net ir keturgubintas. Vien savo lėšomis tokių investicijų padaryti neįmanoma. Jei ne projektai – šiandien būtume visiškai kitur“, – sako Aivaras Tamošaitis.

Ūkininką konsultuoja LŽŪKT Šilalės r. biuro gyvulininkystės konsultantė Jūratė Ciparienė

Pasak ūkininko, svarbu ne tik paraiškas pateikti, bet ir turėti aiškią ūkininkavimo viziją: „Strategija, skaičiavimai, konsultacijos – viskas būtina. Mūsų rajone labai padeda Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Mums jie padėjo parašyti tris projektus.“

Modernizavimas, anot ūkininko, leidžia ūkiui tapti konkurencingam, o net ir smulkesnieji ūkiai, pasinaudoję ES parama, gali augti. „Kas nesinaudoja parama – lieka už borto. Vieną dieną šalia esantis modernizuotas ūkis tiesiog perima rinką. Tai natūralus procesas.“

Tvarumas ir technologijos – ne vien mada

Tamošaičiai stengiasi ūkininkauti ne tik efektyviai, bet ir tvariai. Ūkyje įrengta saulės elektrinė, išmanioji laistymo ir tręšimo sistema su sekcijų kontrole, kuri leidžia pasiekti net 2 cm tikslumą. Modernūs kombainai kuria derlingumo žemėlapius, kurie vėliau suderinami su purkštuvais ir barstytuvais – taip tausojama gamta ir ištekliai.

„Žaliasis kursas – realybė, ne grėsmė. Jis skatina ieškoti sprendimų, kurie ir mums naudingi, ir gamtai“, – sako ūkininkas. Pasak jo, svarbiausia – nebijoti žengti pirmo žingsnio ir tikėti, kad technologijos gali pakeisti kaimą. Tiek gyvenimo tempą, tiek perspektyvas.