Biržų r. Ambrazevičių šeimos ūkyje Biržų krašte dirbama ne pirmą dešimtmetį skaičiuojančiais traktoriais ir kombainu. Iš pirmo žvilgsnio tai galėtų atrodyti kaip ūkis, kuriam būtinas technikos atsinaujinimas. Vis dėlto situacija čia kitokia – darbai atliekami tinkamai ir laiku, o technika, pasak šeimininkų, vis dar patikimai dirba. 

Ūkyje naudojami tiek 2008 m. įsigyti vakarietiškas traktorius ir kombainas, atnaujinti po gaisro, tiek dar senesni Belarus traktoriai, skirti paprastesniems darbams, tokiems kaip akmenų rinkimas, gyvulių priežiūra, pašarų gamyba ar miško ir krūmynų tvarkymas. Technikos atnaujinimas šeimos ūkyje niekada nebuvo savaiminis tikslas – svarbiausia yra jos atsiperkamumas ir realus poreikis.

Šiandien ūkyje ryškėja ir kitoks požiūris – prie veiklos prisijungęs 23 m. sūnus Nojus siūlo daugiau dėmesio skirti išmaniosioms technologijoms ir tiksliajam ūkininkavimui.

Nuo dviejų dovanotų hektarų iki didelio ūkio

Kaime Biržų r. augusi Jūratė ir miestietis Aidas susipažino Panevėžyje, o jų ūkininkavimo kelias prasidėjo dar iki nuosavo ūkio įregistravimo. Aidas aktyviai padėjo ūkininkaujantiems Jūratės tėvams, kurie vėliau pasitraukė iš veiklos. Turėtą žemę jie padalijo dviem dukroms – Jūratei ir jos seseriai. Beje, abi seserys ištekėjo už brolių Ambrazevičių, abi šeimos ir ūkininkauja.

Apie 2 ha žemės uošviai padovanojo ir Aidui. Tai tapo viena iš paskatų 2001 m. įregistruoti nuosavą ūkį. 

Ūkio pradžia – buvusios kolūkio dirbtuvės, kurios tuo metu jau buvo pradėtos griauti. Iš pradžių įsigyta tik dalis pastatų, vėliau – ir likusi, o pirmoji jų paskirtis buvo sandėliavimas. Dalį pastatų ir dabar naudoja grūdams susipilti.

„Tuo metu žemės buvo, kiek nori. Tad pradėjome po truputį plėsti plotus“, – prisimena Ambrazevičiai. Tiek Jūratė, tiek Aidas turi atskirus ūkius, prieš porą metų ūkininkauti pradėjo ir jų sūnus Nojus.

Šiandien Ambrazevičių šeimos ūkis dirba apie 700 hektarų. Naujausias plėtros etapas – perimti daugiau nei 100 ha iš veiklą nutraukusio kaimyno. „Nežinau, ar gerai padarėme, bet tokia galimybė ne kasdien pasitaiko“, – svarsto ūkininkai.

Jų įsitikinimu, techninių pajėgumų padidėjusiems plotams apdirbti neturėtų pritrūkti, tačiau šeimininkai pripažįsta, kad iššūkių gali kelti javapjūtė. „Jau dabar ieškome kombaino nuomos galimybių, be to, ir augalus padėliojome taip, kad būtų lengviau juos nuimti ir javapjūtė išsitęstų. Pradėsime nuo žieminių miežių, o baigsime grikiais“, – sako Aidas, šį sezoną apie du trečdalius pasėlių skyręs žieminiams augalams (miežiams, rapsams ir kviečiams) ir trečdalį – vasariniams: avižoms, vasariniams kviečiams, pupoms ir grikiams.

Pradėjęs dirbti su pirmuoju Belarus traktoriumi, vėliau A. Ambrazevičius įsigijo vadinamąjį „pusantrinį“ traktorių, „kirovą“, seną kombainą, kurį, Jūratės žodžiais, naktimis remontuodavo, kad dieną galėtų kulti. Pirmoji rimtesnė investicija – lizingu įsigyta 4 m darbinio pločio Väderstad Rapid sėjamoji, kuria šeimos ūkyje sėjama lig šiol. 

Esminis Ambrazevičių technikos parko lūžis įvyko 2008 m., kai buvo įgyvendintas pirmasis didelis investicinis projektas. Tuomet iš Biržuose įsikūrusio technikos tiekėjo įsigijo pirmąjį vakarietišką Deutz-Fahr traktorių, Claas Lexion kombainą, Unigreen purkštuvą. Į ūkį atkeliavo ir „Laumetrio“ priekaba. „Taip ir pardavėme savo sielą bankams. Buvome jauni, drąsūs, per daug negalvojome. Dabar, ko gero, taip nerizikuotume“, – sako Jūratė.

Ši technika ūkyje dirba iki šiol ir tada buvusi didelė investicija šiandien tapo kasdienio darbo pagrindu. 

Ieškant krypties ateičiai

Ambrazevičių ūkyje vis aiškiau ryškėja kartų požiūrių skirtumai, tačiau kartu – ir bendras siekis prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. Nors vyresnioji karta vis dar remiasi ilgamete augalininkystės patirtimi ir atsargiai vertina pokyčius, sūnus Nojus į ūkio ateitį žiūri plačiau ir šiuolaikiškiau.

„Laikai pasikeitė ir žemės ūkyje neveikia tie dalykai, kurie veikė anksčiau. Vadinasi, turime prisitaikyti ir ieškoti kitokių sprendimų, kad galėtume pelningai dirbti pasikeitusiomis sąlygomis“, – sako jaunasis ūkininkas, ekologinę gamybą įvardydamas vienu iš galimų sprendimų.

Jo nuomone, būtina išnaudoti ir visas įmanomas taupymo galimybes pasitelkiant šiuolaikines tiksliojo ūkininkavimo technologijas: pradedant tikslesnės automatinio vairavimo įrangos diegimu į traktorius, baigiant tręšimu, purškimu, netgi sėja kintamomis normomis pagal žemėlapius.

Šiuo metu jaunasis ūkininkas jau formuoja mišrų ūkį, kuriame svarbi vieta tenka mėsiniams hailendų veislės galvijams. 

Visą straipsnį skaitykite gegužės žurnale „Mano ūkis“.