Kauno r. Gegužės pabaigoje žieminių rapsų laukai paprastai jau skendi ryškiai geltoname žydėjime, tačiau vienas Kauno rajone pamatytas laukas privertė stabtelėti. Jei tolumoje plytintys pasėliai buvo nusidažę geltona spalva, šiame lauke žydėjo tik pavieniai ruoželiai, o didžioji dalis augalų atrodė skurdžiai, deformuotai ir beveik be žiedų. Kas galėjo nutikti rapsams? Neįprastai atrodančio lauko nuotraukas paprašėme įvertinti specialistų.

Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkės dr. Gražinos Kadžienės, pasėlis galėjo būti paveiktas netinkamai panaudotų augalų apsaugos produktų. Jos teigimu, jei taip atrodo visas laukas, tikėtina, kad rapsai galėjo būti nupurkšti netinkamu herbicidu, galbūt skirtu javams. Jei pažeista tik dalis pasėlio, priežastimi galėjo tapti neišplautas purkštuvas po ankstesnio purškimo.

„Tai, kad kai kur žydi pavieniai ruoželiai, gali reikšti, jog tam tikros vietos liko neapipurkštos – galbūt dėl vėjo, purkštuvo sijos kryptelėjimo ar kitų techninių niuansų“, – svarstė mokslininkė.

Anot jos, iš nuotraukų matyti, kad dalis augalų jau žūsta, todėl tikimybė sulaukti normalesnio derliaus – nedidelė. Vis dėlto, jei augalai dar turi gyvybės, jie gali bandyti leisti šonines šakas.

„Tad dabar belieka laukti ir stebėti lauką. Jei rapsai toliau nyks, gal vertėtų svarstyti apie žalinimo augalų sėją“, – teigė dr. G. Kadžienė.

Kur kas platesnį galimų priežasčių spektrą įžvelgė „Agrokoncerno“ Inovacijų ir tyrimų centro „Agro ITC“ vadovė dr. Eglė Petraitienė. Jos vertinimu, problemą greičiausiai lėmė ne vienas veiksnys, o visa nepalankių aplinkybių grandinė arba, jos žodžiais, neišlaikytas optimumas – nuo oro sąlygų ir drėgmės trūkumo iki netolygaus augalų vystymosi, galimai pavėluotos sėjos, kenkėjų antplūdžio bei purškimo klaidų.

Pasak specialistės, iš nuotraukų matyti, kad augalai po žiemos atsinaujino netolygiai, o lengvesnėse dirvose ypač išryškėjo drėgmės stygius. Dalis rapsų buvo silpni, nevienodo išsivystymo, todėl tapo jautresni tiek stresui, tiek kenkėjų pažeidimams.

„Sutraukti lapai, deformuoti žiedynai, neišsivystę butonai gali rodyti kopūstinio gumbauodžio pažeidimus. Silpnesni augalai tokių kenkėjų neatlaiko“, – aiškino dr. E. Petraitienė. Jos teigimu, šiemet kenkėjų aktyvumas prasidėjo anksčiau nei įprastai – jau balandžio viduryje, todėl dalyje laukų galėjo būti pavėluota insekticidų kontrolė.

Specialistė taip pat neatmetė, kad dalį žalos galėjo sukelti ir netinkamai atlikti purškimai. Anot jos, nevienodai augančiame pasėlyje ypač sudėtinga tiksliai pataikyti tinkamą purškimo laiką, nes vieni augalai jau stiebiasi, o kiti dar lieka prie žemės. Be to, purkštuvuose likusios herbicidų veikliosios medžiagos ar netinkamai sumaišyti produktai taip pat gali stipriai pažeisti rapsus.

„Kompleksinė problema – ir oro sąlygos, ir kenkėjai, ir galimos tam tikros technologinės klaidos. Žemės ūkyje viskas labai susiję“, – pabrėžė ji.

Dr. E. Petraitienės teigimu, tokiose situacijose nereikėtų svarstyti dėl ūkininko aplaidumo, nes augalų vystymąsi stipriai veikia oro sąlygos. Anot jos, net ir taikant tinkamą technologiją, nepalankūs orai gali pakoreguoti augalų vystymosi tarpsnius, o padarytų klaidų sezono metu dažniausiai jau nebeįmanoma ištaisyti.

„Išlaikyti visą augalų auginimo technologiją nuo sėklos padėjimo iki derliaus nuėmimo yra tikras menas. Bet kokia rimtesnė klaida dažniausiai tęsiasi iki pat derliaus nuėmimo“, – sakė specialistė.

Pašnekovės vertinimu, šis rapsų laukas didelio derlingumo potencialo jau greičiausiai nebeturi. Tad papildomai investuoti į tokį pasėlį ji nematytų prasmės – belieka stebėti, kiek augalai dar pajėgs subrandinti derliaus.