Vilnius. Nors šalyje sausra nepaskelbta stichine nelaime, tačiau ją itin jaučia ūkininkai nuo Žemaitijos iki šiaurės rytų Lietuvos: žiemai nesukaupė šieno, trūksta vandens gyvuliams girdyti, todėl kai kurie sako, kad juos išparduos.

„Derlius, labiau ar mažiau nukentėjo, kad ir koks bebus, bet jis bus, tik ne toks pelningas. Gyvulininkai neturi susikaupę net pusės pašarų, ką praėjusiais ar užpraėjusiais metais turėdavome. Vadinasi, žmonės turės išsiparduoti gyvulius“, – BNS sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos vadovas Vytautas Buivydas.

Beveik 70 melžiamų karvių ir prieauglio auginantis, bet tik pusę reikalingų pašarų bandai išmaitinti sukaupęs Šilalės rajone ūkininkaujantis Darius Viliušis rudenį ketina parduoti maždaug 20 galvijų. 

„Apie 20 karvių reikės susimažinti, nes šerti nebus pašarų“, – BNS teigė jis. 

Anot jo, ūkį susimažins, nes visiškai nutraukti ūkininkavimo negali, nes reikėtų grąžinti iš Europos Sąjungos fondų gautą paramą: „Esu pririštas, negaliu pasitraukti ir visiškai išsiparduoti.“ 

Pasak jo, sunkiausia iki 25 melžiamų karvių turintiems ūkiams – neturi už ką nusipirkti šieno, už pieną gauna mažai. 

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas, Rietave ūkininkaujantis Jonas Kuzminskas BNS teigė, kad iš laikomų 180 karvių, jaučių ir telyčių parduos 100 – pasiliks jauniausius ir stipriausius. 

„Jau pardavėme 20, liks gal 80. Jeigu palis kokias kelias dienas be sustojimo ir bus šilta, gal parduosime mažiau, o gal ir daugiau, jeigu nepavyks dar pašienauti“, – svarstė J. Kuzminskas. 

Jis teigė gyvulių atsisakantis, nes nebus įmanoma pašerti – iš hektaro susuka vos porą ritinių, o karvei žiemai reikia penkiolikos. Anksčiau J. Kuzminskas žiemai sukdavo apie 700 ritinių, dabar – tik 250. 

„Iš ritinių jau šeriame, į pačio kviečius karvių banda porą kartų įėjo, negalėjau išvaryti, kol nepriėdė. Nusiaubė – kviečių derliaus nebus“, – pridūrė J. Kuzminskas. 

Jis apgailestavo, kad Žemės ūkio ministerija šiemet, kitaip nei pernai dėl karo Ukrainoje, neleido apsėti žaliųjų pūdymų.  

V. Buivydas taip pat sakė pastebėjęs naują sausros pasekmių tendenciją – perdirbėjai pradėjo mažinti gyvų galvijų supirkimo kainas.  

„Pernai už mėsinių galvijų kilogramą gyvo svorio mokėjo po 2,4 Eur, o kai prasidėjo sausra, kaina krito iki 2,2 Eur, paskui – iki 2 Eur, o dabar – 1,6 euro. Labai didelė pasiūla. Norint gauti 1,6 Eur, dar reikia laukti dvi savaites eilėje“, – teigė jis.

J. Kuzminskas baiminasi, kad žalio pieno kaina kris dėl kokybės, nes dėl blogo karvių šėrimo jame nebus baltymų.

Pasak V. Buivydo, galvijų augintojai, kurie dar augina ir grūdinių kultūrų, pavyzdžiui, avižų, miežių, aukos derlių ir gamins sausus pašarus.   

J. Kuzminskas teigė jau nupjovęs visą 10–12 ha avižų lauką. Pasak jo, pirkti šieną iš kitų regionų, kur lietaus buvo, yra ir brangu, ir rizikinga: „Ritinys kainuoja 25–30 eurų. Ir kokybė dar neaiški. Ir atsivežti reikia.“

Sausrą pirmasis ir labiausiai pajuto Pajūrio ir Vakarų Lietuvos regionai, čia savivaldybės skelbė ekstremalias situacijas. 

„Yra be galo sausa. Reikia aptverti aptvarą, tai su traktoriumi neįspaudžiame kuolo. Trečdalį kuolų reikės įgręžti, nes neįsismeigia – taip išdžiūvę“, – sakė J. Kuzminskas.